Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Prekybos raida Lietuvoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Prekybos raida Lietuvoje

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Lietuvos prekybos raida nuo seniausių laikų iki XX amžiaus. XX amžiaus prekyba iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos prekybos raida atkūrus nepriklausomybę. Elektroninė prekyba Lietuvoje.

Ištrauka

Seniausia rašytinė žinia apie baltų giminių prekybą liečia gintarą, kuris buvo gabenamas iš Pavyslio prie Baltijos jūros, kur tuomet gyveno prūsai, į Romą Nerono rengiamoms gladiatorių rungtynėms (23-79 m.) [7]. Baltai gintarą, o taip pat ir vašką, medų bei kailius, mainydavo į jų buityje trūkstamus daiktus bei maisto produktus: metalus, papuošalus druską. Pačiame ūkyje buvo gaminama visa, ko reikėjo reikmėms patenkinti. Labia svarbi tiesioginė gamtos turtų gavyba: žuvų gaudymas, medžioklė. Tačiau buvo užsiimama ir žemės ūkio gamyba: žemės dirbimu, naminių gyvulių veisimu, naminiais amatais – įvairių žaliavų apdorojimu. Todėl tuometiniai mainų santykiai – prekyba tarnavo tik trūkstamoms būtiniausioms gėrybėms ir papuošalams įsigyti.
VI-VII a. baltų giminėse pradeda irti gentinės santvarkos, atsiranda sričių kunigaikščiai ir su tuo susijęs kariaunų susidarymas. Prasideda feodalizacijos procesas tuo laiku turėjo atsirasti duoklės sričių valdovams tais laikais pageidaujamomis prekėmis: vašku, kailiais , medumi, o kariaunoms laikyti – maistu. Kariaunoms reikėjo ginklų, ginklams pasigaminti – metalų. Kunigaikščiai norėjo prašmatnių drabužių ir brangių metalų. Šiuos daiktus buvo galima įsigyti mainais už baltų turimas minėtas gėrybes.
Vokiečių pirkliai pradėjo lankyti Baltijos pakraščius jau 1158 m. Jie ginkluoti įsiverždavo į Baltijos jūros pakraščius ir pelningai išmainydavo savo prekes, išsiderėdavo, kad ir kitą kartą turėtų teisę vėl atvykti. Vokiečių įsigalėjimas Lietuvos ir kaimyninių kraštų prekybą pavertė vokiečių pasipelnmo ir ekonominio spaudimo įrankiu.
Svarbiu prekybos punktu tapo Rygos miestas (XII a.). Dauguvos prekyba sudarė vieną didžiojo prekybos kelio iš Šiaurės į Pietus šakų. Iš Rygos, kaip svarbaus prekybos centro, Lietuva iš Vakarų Europos gaudavo reikalingų prekių, o ten parduodavo savo žaliavas ir gaminius. Gedimino laikų prekyba pasižymi pastangomis išplėtoti ją savo šalyje ir pakelti ekonominį gyvenimą. Gediminas ėmė plėsti miestus ir pirmiausiai Vilnių, kuris yra prie Neries, įtekančios į Nemuną. Tokių būdu sostinė Vilnius tapo svarbiu valstybės prekybiniu centru, o Nemunas – svarbiausia Lietuvos prekybos arterija.
Gedimino įpėdiniai – Algirdas ir Kęstutis – išplėtė Lietuvos sienas iki Juodosios jūros. Vilniaus prekyba augo ir jame lankėsi Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirkliai, kurie Vilniuje galėjo laisvai prekiauti. Taigi Vilniuje susidaro naujas didelis prekybos ir amatų centras.
Tuo metu Lietuvoje būta vidinių tarpsritinių rinkos santykių. Vytautas uždraudė savo pavaldiniams prekiauti su žemaičiais. Jis palaikė prekybos ryšius su Pamario uostais, Rygos pirkliais, Naugardo ir Pskovo miestais, kurie kompensavo prekybinių ryšių nutraukimą su Prūsija ir Ordino uostais. Ordinas imdavosi prieš Lietuvą represijų: sulaikydavo pirklius, atimdavo prekes. Vytautas užmezgė prekybinius ryšius ir su pietų totoriais.
Karinių pajėgų stiprinimas Lietuvoje pareikalauja daug ginklų. Kunigaikščiams, ponams ir bajorams prireikia brangių medžiagų, retų prieskonių, gėrimų ir kita. Todėl buvo didinamos duoklės iš valstiečių, o didžiulės surinktų prekių atsargos buvo realizuojamos tolimuose kraštuose. Nebepakako vietinių bei vokiečių pirklių ir Vytautas pasikvietė žydus. Žydai greitai paplito po visą Lietuvą užėmė vyraujančią vietą prekyboje.
1387 m. Vilnius iš Jogailos gavo Magdeburgo teises. Jos įgalina miestiečius savarankiškai tvarkytis be feodalinių organų kišimosi į jų reikalus. XVI a. pradžioje Lietuvos prekyba buvo įtraukta į Hanzos prekybos sistemą, kurioje svarbiausi prekybos objektai buvo stambios ir masinės žaliavos: miško (statybinės medžiagos, medžio anglys, pelenai, derva, degutas, medus, vaškas, vilna, odos, kailiai, javai) ir žuvininkystės (menkės, silkės) produktai. Šios supirktos prekės Hanzos miesto pirklių buvo parduodamos į Olandiją, Škotiją, Angliją, Prancūziją ir į Skandinaviją. Iš Lietuvos buvo eksportuojami ir brangūs bebrų, kiaunių, lapių, šeškų ir sabalų kailiai. XVI a. antroje pusėje prasidėjo didesnio masto grūdų eksportas.
Seniausia importo į lietuvą prekė buvo druska. Taip pat buvo įvežama ir vilnoniai audiniai (gelumbė), metalai, ginklai, variniai katilai.
Vytauto laikais vokiečių pirkliai tapo tarpininkais tarp Lietuvos ir Vakarų valstybių, į kurias tos prekės patekdavo. 1424 m. buo pasirašyta Nešavos sutartis tarp Lietuvos ir Ordino. Ji suteikė Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių, Rusios ir kitiems pirkliams teisę laisvai keliauti po Prūsus, o prūsų pirkliams minėtose šalyse. Jie privalėjo mokėti muitus ir sandėlių mokesčius. Prekes galėjo pardavinėti kur norėjo, o įvežtas – kitur išgabenti. Įsigali tikrai laisva prekyba.
Vytauto laikais buvo padėtas tvirtas pagrindas Lietuvos prekybai plėsti įvairiomis linkmėmis, bet ypač Baltijos jūros uostais. Etnografinėje ietuvoje ypatingas vaidmuo tenka Vilniaus ir Kauno prekybai, kurie užmezga plačius prekybinius ryšius. Tačiau didžiausios reikšmės turi prekyba su Baltijos uostais Dancingu, Karaliaučium, Klaipėda ir Ryga.
Su Baltijos šalimis baltų giminės palaikė prekybinius ryšius nuo seniausių laikų. Vokiečių ordino agresija į Prūsus sunaikino Prūsų prekybos centrą, vėliau jie savo kontrolėn paėmė ir Rygą, Klaipėdą Nemuno žiotyse. Sutriuškinus rdino galybę, vėl plačiai atsidaro prekybos durys į Baltijos uostus. Svarbiausias iš tų uostų buvo Dancingas, kuriame susitikdavo Baltijos jūros tolimų sričių pirkliai su Vakarų Europos pirkliais.
Iš Dancingo buvo išvežamos šos prekės: kviečiai, miltai, pelenai, medis, drva, odos, kailiai, linai, audiniai, geležis, varies. Į jį buvo atgabenama landrijos tekstilė, gelumbės, šilkas, pietų vaisiai. Dancingas palaikė prekybinius ryšius su Anglija, Škotija, Portugalija, Ispanija, Skandinavijos kraštais, Rusija. Taigi į tokius tarptautinius ryšius pamažu buvo įtraukta ir Lietuva per Dancingo prekybą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-01
DalykasEkonomikos referatas
KategorijaEkonomika
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis35.13 KB
AutoriusViktorija
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas5
Mokytojas/DėstytojasDoc. J. Narkūnienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasEkonomikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Prekybos raida Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 5 Klasė/kursas
  • Doc. J. Narkūnienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą