Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Darbo ekonomika (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Darbo ekonomika (2)

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Darbo ekonomikos disciplina. Darbo ekonomikos mokslo uždaviniai. Tyrimo metodai. Straipsnio "Europinis nedarbas Lietuvoje – ar to išvengsime? analizė.

Ištrauka

Pasirinkau Giedriaus Kadziausko LLRI eksperto straipsnį: "Europinis nedarbas Lietuvoje - ar to išvengsime?"
Gyventojų užimtumo didinimas, naujų darbo vietų kūrimas ir nedarbo mažinimas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių problemų. Šių klausimų sprendimas susijęs su šalies ekonomikos išsivystymo lygiu ir gamybos augimu. Gyventojų užimtumo, nedarbo problemos ypač aktualios tapo po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, t.y. perėjus iš planinės į rinkos ekonomiką. Reikėjo iš esmės pertvarkyti šalies ūkio struktūrą, vykdyti privatizavimą, ieškoti naujų rinkų ir kt. Tai negalėjo nepaveikti gamybos, paslaugų plėtros, specialistų persiorientavimo dirbti naujomis ekonominėmis sąlygomis. Atskiros ūkio šakos ir įmonės pradėjo dirbti ne visu pajėgumu, reikėjo sumažinti darbo vietų, sutrumpinti savaitės darbo laiką ir kt. Šios ir kitos priežastys vertė ieškoti padėties gerinimo būdų ir spręsti gyventojų socialinius klausimus, tokius kaip minimalus atlyginimas, nedarbas, pašalpų garantija ir kt. Pirmoje darbo dalyje pateikta informacija apie darbo ekonomikos discipliną, mokslo uždavinius, tyrimo metodus. Antroje dalyje nagrinėjamas straipsnis Giedriaus Kadziausko: "Europinis nedarbas" Lietuvoje – ar to išvengsime?"

Ekonomika – graikų filosofo Ksenofonto (apie 430 – 354 m. pr. Kr.) panaudotas terminas (oikonomikos), susidedantis iš dviejų sąvokų: "ūkis" ir "dėsnis". Dėl to, ekonomikos terminą galime traktuoti, kaip "ūkį, besitvarkantį pagal tam tikrus dėsnius, taisykles". Kadangi Senovės Graikijos ūkis buvo suprantamas tik siaura natūralaus namų ūkio prasme, todėl ir to laikotarpio ekonomika buvo traktuojama kaip namų ūkio tvarkymo menas.
Laikui bėgant ekonomikos sąvokos turinys kito, plėtėsi. Dabar šia sąvoka vadinama atskiro subjekto, šalies, net pasaulio ūkis, mokslo žinių apie ūkį, ūkininkavimą bei santykius tarp žmonių ūkininkavimo procese, visuma. Todėl, dėl savo tyrimų objekto sudėtingumo, ekonomikos mokslų sistema susideda iš daugelio sudėtinių dalių (posistemių):
• Ekonomikos teorija (makroekonomika ir mikroekonomika), nagrinėjanti bendruosius pažinimo principus bei metodus, žmonėms bendraujant materialinių gėrybių gamybos, skirstymo, mainų bei vartojimo sferoje (Vakarų šalyse šis mokslas dažniausiai vadinamas "economics" vardu; kitas to mokslo krypties pavadinimas, ypač buvęs populiarus komandinės ekonomikos sąlygomis, yra politinė ekonomija);
• Ūkio šakos ekonomika. Tai pramonės, statybos, prekybos, žemės ūkio, transporto ir kt. šakų ekonomika Joje detalizuojami bendrieji ekonomikos teorijos dėsningumai, atsižvelgiant į konkrečios šakos specifiką, pagrindžiami jos efektyvaus funkcionavimo pagrindai;
• Gamybos veiksnių (išteklių) ekonomika. Tai žemės, darbo, kapitalo ekonomika. Šiame posistemyje detalizuojami atskirų išteklių efektyvinimo klausimai. Kaip atskira disciplina dažniausiai dėstoma darbo ekonomika. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-12
DalykasEkonomikos referatas
KategorijaEkonomika
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai1
Dydis97.4 KB
AutoriusDobis
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Failo pavadinimasMicrosoft Word Darbo ekonomika (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • 3 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą