Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių skatinimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių skatinimas

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344
Aprašymas

Įžanga. Atsinaujinantys ir vietiniai energijos ištekliai (AVEI). Atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimas. Rizikos, privalumai, sunkumai. Rizikų rūšys. Privalumai. Naudojimo sunkumai. Skatinimo tikslai. Skatinimo būdai. Dotacijos. Energijos pirkimo sutartis. Lengvatinės paskolos. Mokestinės lengvatos. Energijos kompanijų įpareigojimas panaudoti AEŠ. Žalieji sertifikatai. Taršos leidimai. Teisinės ir fiskalinės priemonės, skatinančios AVEI naudojimą. Fiskalinės priemonės. Elektros energijos, pagamintos naudojant AVEI, tarifai Lietuvos Respublikos teisinė bazė. Susiję Europos Sąjungos (ES) teisės aktai. Kilmės garantijos. Kioto protokolas ir jo esmė. Finansinė parama. Paskolos ir lizingas AVEI projektams finansuoti. Garantijos. Struktūriniai fondai. Paramos programos AVEI projektams. LAAIF. Institucijos skatinančios vietinių ir atsinaujinančių išteklių panaudojimą Lietuvoje. Nevyriausybinės organizacijos. Mokslinių tyrimų ir švietimo institucijos. Komunalinių paslaugų įstaigos. Interesų grupių organizacijos ir savivaldybės. Valstybinės institucijos. OPET. Pagrindinės OPET — Lietuva projekto veiklos kryptys. Bendrosios OPET — Lietuva paslaugos. Išvados ir rekomendacijos.

Ištrauka

Pagal WEC (Pasaulio energetikos informacinė sistema - World Energy Council) atsinaujinantys energijos ištekliai, įskaitant didžiąją hidroenergetiką ir visas biomases formas, jau dabar sudaro žymią dalį pasaulinėje energetikoje. WEC tiki, kad ilgainiui atsinaujinantys energijos ištekliai vis labiau įtakos energijos tiekimo įvairovę, emisijų sumažinimą ir tinkamą energijos naudojimą. Tačiau artimiausiu metu šiuolaikiniai atsinaujinantys energijos ištekliai sudarys gana mažą pramoninių valstybių energijos tiekimo dalį ir tik papildys organinio kuro ir branduolinės energijos šaltinius, nei pakeis juos. Atsinaujinančių energijos išteklių vaidmuo tenkinant sparčiai augantį patikimos ir įperkamos energijos poreikį besivystančiose šalyse taps svarbesnis, daugiausia kaimo vietovėse, kryptingai bei laikinai subsidijuojant jų panaudojimą.
Europos Sąjunga priėmė direktyvinį uždavinį atsinaujinantiems energijos ištekliams, kad jų dalis 2010m. pasiektų 12% bendro vidaus energijos suvartojimo ir 22% elektros energijos suvartojimo(Direktyva 2001/77/EC). 2002 m. rugpjūčio mėnesį Johanesburge surengtas Pasaulio Darnios Plėtros Forumas (WSSD) svarstė galimybę įvesti visuotinius įsipareigojimus dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo [1].
Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas turi žymų potencialą ir teoriškai gali beveik neribotai tiekti santykinai švarią ir dažniausiai vietinę energiją.
Ekonominiai atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, nors ir žymiai subsidijuojamų, argumentai sparčiai sustiprėjo per pastaruosius dešimtį metų. Kai kurie vėjo, mažosios hidroenergetikos ir geoterminės energijos įrenginiai tampa konkurencingais didmeninėse elektros energijos rinkose; kiti, tokie kaip saulės fotoelementu, saulės vandens šildytuvai ir biomasė, priklausomai nuo subsidijų, gali teikti paslaugas besivystančių šalių rajonuose su neišplėtotais tinklais. Tolimose kaimo vietovėse, ypač geografiškai išsibarsčiusiose salose, atsinaujinantys energijos ištekliai (netgi įvertinus viso ciklo kaštus) galėtų pasiūlyti optimalų kaimo skurdo įveikimo būdą. Kryptingos subsidijos papildomiems pajėgumams, kurie palengvina energijos prieinamumą ir galimybę ja naudotis, gali būti pateisinamos. Subsidijos galėtų būti teikiamos, pavyzdžiui, per švarios plėtros mechanizmą (Clean Development Mechanism), jungtinės veiklos (Joint Implementation ) arba per paspartintą technologijų perdavimą. Kai mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai negali susimokėti už pagrindines energetines paslaugas, tai neigiamai veikia sveikatą, švietimą ir ekonominę plėtrą, tada laikinos vartotojų "gelbėjimo" subsidijos gali būti pateisinamos su sąlyga, kad jos yra tikslinės, skaidrios ir laikinos.
Nėra vienintelio reguliavimo modelio, tinkančio sklandžiam atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo uždavinių įgyvendinimui [1]. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-29
DalykasEkonomikos referatas
KategorijaEkonomika
TipasReferatai
Apimtis42 puslapiai 
Literatūros šaltiniai10
Dydis179.02 KB
AutoriusGiedre
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas6
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasAplinkos inžinerijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Atsinaujinanciu ir vietiniu energijos istekliu skatinimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 42 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 6 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą