Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Verslo politika
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Verslo politika

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Verslas ir politika. Valstybė ir verslas. Verslo plėtros sąlygos. Vyriausybės verslo apsaugos politika. Verslo rėmimas ir skatinimas. Palankių verslui sąlygų formavimas. Nacionalinio verslo palaikymo priemonės. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija (santrauka). Veiksmai artimiausiems ketveriems metams. Verslo demonopolizavimas.

Ištrauka

Visuomenės gyvenimo reiškiniai verslas ir politika pastaruoju metu išgyvena skirtingus raidos etapus.Verslas-bent jau didysis –veržliai ir užtikrintai žengia į priekį.Tačiau politika,užuot natūraliai brendusi,kaip daug kas žadėjo pastaruosius penkiolika metų,kažkodėl to nedaro ir žengia ne pirmyn o atgal.Svarstydami santykius tarp verslo ir politikos, kalbame, žinoma, ne apie smulkųjį ir vidutinį, o apie didįjį verslą. Tą, kuris šiandien sėkmingai naudojasi natūraliais monopoliais ir kuria naujus, kuris vargu ar turi pagrindo skųstis dėl menko įmonių pelno, brangios darbo jėgos ar stiprių profesinių sąjungų. Jam nebrangiai kainuoja ir Lietuvos politika. Šūkis "patogu pirkti", kurį šiandien galima būtų kabinti ir ant Seimo, ir ant Vyriausybės, ir kitose garbingose valdžios vietose, kvieste kviečia verslininkus dosniai investuoti į tautos atstovų gerovę.Didysis verslas, kai jam to reikia, diktuoja sąlygas ir politikai. Daug kam ši padėtis atrodo grėsminga. Įtakingi verslininkai vadinami oligarchais. Ir vadinami neteisingai, nes oligarchas yra ne turtingas verslininkas, o turtingas politikas.Ir ne šiaip turtingas politikas, o tas, kuriam turtas padėjo patekti į valdžią ir užsiimti politika kaip verslu. Šiuo atžvilgiu oligarchais galime laikyti Viktorą Uspaskichą ir Artūrą Zuoką, bet ne rinkimuose nekandidatuojančius milijonierius, kad ir ką jie pirktų – žaliavas, gaminius, vartotojų palankumą ar politikų įsipareigojimus. Pastarąjį atvejį reikėtų vadinti "korupcija". Oligarchija – tai politinė santvarka arba jos elementas, o ne milijonierių elitas. Jei norima pasakyti tiesiog "pinigų valdžia". Kalbant apie verslo ir politikos santykius, akivaizdu, kad jie Lietuvoje pernelyg artimi ir tarnauja anaiptol ne visuomenės labui. Vienas ryškesnių pavyzdžių – dabartinės sostinės valdžios sąsajos su skandalingai pagarsėjusia verslo įmonių grupe. Vilniaus modelis, kaip verslas gali pelnytis iš politikos, o politika – iš verslo, dabar jau perkeliamas ir į kitus Lietuvos miestus. Pastaruoju metu sau naudingų sprendimų siekiančio verslo dosnumas politikai vis dažniau pratrūksta viešais skandalais, kurių bene pats didžiausias yra akis badantis teisėsaugos bejėgiškumas.. Kalbant apie politikos santykį su verslu, pirmiausia reikėtų klausti savęs, kurio veiksmai labiau smerktini – to, kuris perka politinius sprendimus, ar
to, kuris juos parduoda? Kai verslo poreikiams ima tarnauti politika, peržengiamas ne tik įstatymų ir profesinės ar asmeninės etikos – neatitaisoma žala daroma visai visuomenei ir valstybei. Prie politinės korupcijos reiškinio įprantama ir visuomenė ima traktuoti jį kaip nemalonią neišvengiamybę – kaip blogą orą. Ir didžiausia atsakomybė čia tenka būtent politikui, o ne jo verslo partneriui.Atsakomybės mastai ir pasiskirstymas priklauso nuo to, kokiais teisingumo kriterijais vadovaujamės vertindami verslo ir politikos suartėjimo bei neskaidraus bendradarbiavimo aplinkybes. Problema atsiranda tada, kai viena iš sričių įgyja monopolį, primesdama kitoms savo vidaus "paskirstomojo teisingumo" logiką. Mūsų atveju tai, kas būtų, pavyzdžiui, neteisinga ir amoralu politikai, gali būti priimtinas elgsenos ir mąstysenos modelis verslui. Pastarasis remiasi pelno, naudos ir našumo principais, kurie negali būti svarbiausi kelrodžiai nei politikai, nei verslui Savo ruožtu politikos principai ir tikslai, tokie kaip teisingumo įgyvendinimas remiantis moraliniais ir socialiniais-ekonominiais pagrindais, bendras visuomenės interesas ir vertinimas pagal nuopelnus, nėra įpareigojantys verslui. Trumpai tariant, verslui turi rūpėti pelnas, politikai – nuopelnas; verslui – našumas, politikai – teisingumas. Ir šiandien net nereikia daryti specialių tyrimų, idant matytume, kad iš svarstomų sričių būtent verslas, o ne politika geriausiai atitinka autonomiškai keliamus vertinimo kriterijus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-06-07
DalykasEkonomikos referatas
KategorijaEkonomika
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai9
Dydis24.32 KB
Autoriusasta
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Verslo politika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą