Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Lietuvos ūkio analizė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos ūkio analizė

  
 
 
12345678910111213141516171819202122
Aprašymas

Įvadas. Bendroji ūkio apžvalga. Bendrasis vidaus produktas (BVP). Investicijos. Užimtumas ir nedarbas. Darbo užmokestis ir pensijos. Kainos. Ekonominės reformos ir prioritetai. Privatizacija. Verslo sąlygų gerinimas. Integracija į Europos Sąjungą (ES). Dalyvavimas Europos Sąjungos (ES) institucijų veikloje. Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP). Lisabonos strategijos įgyvendinimas. Europos Sąjungos (ES) pagalbos koordinavimas. Pagrindinės problemos ir numatomi sprendimo būdai. Išvados.

Ištrauka

Lietuva yra nedidelė Europos šalis, turinti pereinamąją ekonomiką. Nors pasaulinė ekonomika galutinai susiformavo XIX ir XX amžių sankirtoje, Lietuva joje apie 50 metų reiškėsi ne tiesiogiai, o per sužlugusios SSSR ekonomikos sistemą. Lietuva gerokai atsilieka nuo ES šalių pagal ekonomikos raidos lygį ir esama realių galimybių įveikti šį atsilikimą tik per 30-40 metų.
Lietuva priskirta prie šalių, kurių ekonomika atvira: ji aktyviai dalyvauja tarptautinėje prekyboje, kitose pasaulinio ūkio ryšių formose ir visų pirma tarptautiniame kapitalo judėjimas ir tarptautinėse valiutinių atsiskaitymų operacijose. Tol, kol Lietuva pasauliniame ūkyje reikšis kaip nacionalinis ekonominis organizmas, jos ekonomika turės turėti struktūrą, kuri leistų jai stabiliai, dinamiškai ir subalansuotai plėtotis kaip vieningam kompleksui.
Atlikta Lietuvos ūkio SWOT analizė parodė, kad Lietuvą galima įvardinti politiškai stabilia, su palyginti gera infrastruktūra, išsilavinusių žmonių, pakankamai išteklių turinčia šalimi, kuri turi puikias galimybes integruotis į Euroatlantines struktūras, tačiau susiduria su struktūrinių reformų finansavimo problemomis. Susiduriama ir su administracinių gebėjimų trūkumu bei vis dar stipriai biurokratizuota valdymo sistema, kuri tapo vienu svarbiausiu veiksniu, stabdančiu efektyvios finansinių išteklių bei investicijų pritraukimo sistemos sukūrimą.
Po ekonominio nuosmukio (1999 metais), esant makroekonominiam stabilumui, ūkyje pastebimas atsigavimas. Tai geriausiai atspindi bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. Pirmojo 2003 m. pusmečio šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) siekia 25,7 mlrd. Lt, o realus augimas – net 7,9 proc., palyginti su pirmuoju 2002 m. pusmečiu (per 2002 metus – 6,8 proc.). Pirmąjį 2003 m. pusmetį daugiau bendrosios pridėtinės vertės sukurta visose ekonominės veiklos rūšyse. Didžiausias pakilimas, palyginti su 2002 m. atitinkamu laikotarpiu, buvo su gamyba ir vartojimu susijusiose ekonominės veiklos rūšyse: apdirbamojoje pramonėje, elektros, dujų ir vandens tiekime, statyboje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje.
Ekonomikos augimą turėtų paskatinti: importo augimo tempus viršijantis eksporto augimas; ankstesniais metais padidėjęs šalyje pajamų lygis, įgalinantis didinti vartojimą, kas sąlygos gaminamos produkcijos augimą; sustiprėjęs investuotojų pasitikėjimas ilgalaikiu ūkio stabilumu, kas turėtų padidinti efektyvias privačias investicijas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-06-12
DalykasEkonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis21 puslapis 
Literatūros šaltiniai17
Dydis68.76 KB
Autoriusjurate
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasValė Smolskienė
Švietimo institucijaKauno technologijos universiteto gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos ukio analize [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 21 puslapis 
  • Kauno technologijos universiteto gimnazija / 3 Klasė/kursas
  • Valė Smolskienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą