Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Ekonomiksas
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Ekonomiksas

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Ekonomikos sąvoka. Ekonomikos sistemos. Ekonomiksas. Gamta, visuomenė, ekonomika. Ūkinė veikla – ekonomikso objektas. Ekonomikso dalykas. Ekonomikso dėsniai. Ekonomikso metodai. Ekonomikso metodologija. Ekonomikso metodai (tyrimo technikos). Makroekonomika. Makroekonomika tiria. Makroekonomika įgalina suvokti. Makroekonomikos politika. Makroekonomikos tikslai. Mikroekonomika. Išvados.

Ištrauka

Žodis ,,ekonomika‘‘ kilęs iš graikų kalbos: ,,oikos‘‘ – būstas, ūkis, ,,nomos‘‘ – valdymo, tvarkymo menas.
Dauguma žmonių turi savo nuomonę apie tai, kaip reikia tvarkyti namų ūkį. Tam dažniausiai visiškai pakanka šeimininko asmeninio patarimo, o jei kas suklysta, pasekmės dažnai būna taip pat asmeninis reikalas. Kitaip yra, imamasi tvarkyti visos įmonės ar šalies ūkį. Todėl neatsitiktinai žmonijos patyrimas šioje srityje buvo kaupiamas, apibendrinamas – formavosi ekonomikos mokslas: nuo ekonominių minčių senovės Egipto papirusuose iki naujausių Nobelio laureatų darbų.
Bet kuriame ūkyje visada iškyla pasirinkimo problema: ką gaminti, kaip gaminti iš esamų (dažniausiai ribotų) išteklių ir kam paskirstyti produktus.
Jeigu nebūtų konflikto tarp tikslų ir išteklių arba jei visuomenė turėtų tiek daug išteklių, kad galėtų patenkinti visus savo poreikius, tuomet nebūtų ekonominių problemų.
Aukštą išsivystymo lygį pasiekusių šalių universitetų vadovėliuose ekonomikos mokslo objektas apibūdinamas įvairiai, tačiau daugiausia taip:
ekonomika (economics) – tai mokslas, padedantis iš visų ribotų išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausią.
Kitaip sakant, tai mokslas apie tai, kaip žmonės geriau apsirūpinti maistu, būstu, rūbais ir kitais būtinais dalykais, kaip spręsti su tuo susijusias problemas.


Tai, kokiu būdu pasirenkama viena iš ribotų išteklių panaudojimo alternatyvų, priklauso nuo ekonomikos sistemos. Nuo jos priklauso ir atsakymas į pagrindinius klausimus – ka, kaip ir kam gaminti.
Ekonomikos sistemos dažniausiai skirstomos į keturis pagrindinius tipus: papročių, grynojo kapitalizmo, komandinę ir mišriąją ekonomikos sistemas.
Papročių (traditional economy) sistemoje ekonominės problemos sprendžiamos remiantis religiniais ir socialiniais papročiais bei tradicijomis.
Kai kuriose šalyse susidariusios kastos, kurios lemia žmogaus vietą visuomenėje. Pereiti iš vienos kastos į kitą būna sunku ar tiesiog neįmanoma. Tokia ekonomikos sistema dažniausiai pasitaiko silpnai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.
Grynoji kapitalistinė (pure capitalism) ekonomikos sistema remiasi privačia nuosavybe, individų ekonomine laisve. Valstybės institucijos ar kitos grupės visiškai nesikiša į ekonomiką.
Esant šiai ekonominei sistemai, individai gali užsiimti tokia gamybine veikla, kokia tik nori, jei turi tam lėšų. Jei yra paklausa, galima verstis savo verslu, jei ne, teks nutraukti verslą, kai pasibaigs pinigai. Grynojo kapitalizmo visuomenėje turėtų būti daugybė tarpusavyje konkuruojančių firmų, o kainų lygis – užtikrinti normalų pelną.
Esant komandinei (command) ekonomikos sistemai, visus sprendimus dėl to, ką, kaip ie kam gaminti, priima vienas centras ar grupė. Ši sistema remiasi kolektyvine nuosavybe. Vietoje rinkos stimulų šiuo atveju naudojamos centrinių valdymo institucijų komandos.
Gyvenime ilgą laiką negalėtų egzistuoti nei grynai kapitalistinė, nei grynai komandinė sistema. Pirmoji gana greitai suformuotų įvairias grupuotes, siekiančias dominuoti rinkose. Komandinėje sistemoje atsiranda neįveikiamų problemų, kai bandoma viename centre apdoroti visą informaciją, kuri būtina koordinuojant daugybės ekonominių vienetų veiklą. Todėl tose šalyse, kurios priskiriamos prie komandinės sistemos grupės, greta komandinio valdymo esama nemažai rinkos sistemos elementų.
Taigi šalis gali būti laikoma kapitalistinės ar komandinės sistemos šalimi pagal tai, kokios sistemos elementai vyrauja.
Dauguma ekonomistų mano, kad tokios šalys kaip JAV, Anglija, Prancūzija, Vokietija ir daugelis kitų turi
mišriąją kapitalistinę (mixed capitalistic system) sistemą. Čia vyrauja ekonominė laisvė, tačiau dalį sprendimų priima grupės, dažnai – vyriausybės.
Paprastai vyriausybės sprendžia šiuos uždavinius:
1. Rengia tokias įstatymų sistemas, kurios užtikrintų ekonominę laisvę, tačiau neleistų piktnaudžiauti rinkoje ekonomine galia.
2. Skatina ekonomikos sabilumą ir augimą.
3. Skatina teisingą, bešališką paskirstymą.
4. Reguliuoja visuomeninių prekių (t.y. tų, kurias vartoja ne tik tie asmenys, kurie sumoka už tą prekę) gamybą.
Aišku, vyriausybė sprendžia ir daugiau uždavinių, kuriuos būtina spręsti, norint užtikrinti efektyvų rinkos funkcionavimą.
Tiek ekonomikos teorija, tiek pasaulinis patyrimas įrodė, kad efektyviausia yra tokia mišri ekonomikos sistema, kurioje vyrauja ne komandiniai, o rinkos santykaiai. Tiek TSRS, tiek kitose komandinės ekonomikos šalyse nuolat trūkdavo vienų ar kitų prekių, per lėtai augo žemės ūkio ir kitokios veiklos efektyvumas. Viena vertus, tą sąlygojo problemos, kylančios bandant centraizuotai apdoroti tokį didelį kiekį informacijos, kuris būtinas norint subalansuoti visas ekonomikos šakas. Kita vertus, prekių trūkumas dažnai geriau, nei prekyba subalansuotoje rinkoje, tenkino daugybės ,,skirstytojų‘‘ ekonominius interesus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-09-11
DalykasEkonomikos referatas
KategorijaEkonomika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis20.44 KB
Autoriussimona
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ekonomiksas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą