Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Šešėlinė ekonomika (4)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Šešėlinė ekonomika (4)

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Šešėlinės ekonomikos samprata. Šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežastys. Šešėlinės ekonomikos egzistavimo padariniai. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje. Neapskaitoma ekonomika versle. Išvados.

Ištrauka

Pastaruosius du dešimtmečius ir Vakarų, ir Rytų šalyse galima matyti nuolat didėjantį fenomeną - dabar šešėlinę ekonomiką. Šešėlinė ekonomika nėra naujas reiškinys. Ji atsirado iškart, kai tik valstybė ant dirbančiųjų uždėjo "tvirtą ranką" administruodama ir normuodama jų veiklą.
Šešėlinės veiklos aktyvumas visais laikais priklausė ir priklauso nuo valstybės aktyvumo ir šalies ūkio sistemos. Per paskutiniuosius 20 metų atlikta daug šešėlinės ekonomikos tyrimų ir parašyta darbų, bet labai nedaug padaryta plėtojant metodologiją, skirtą apibrėžti ir sistemiškai įvertinti šešėlinę ekonomiką. Ekonominėje literatūroje aprašomas tam tikras skaičius veiklos sričių, kurios ir sudaro šešėlinės ekonomikos sąvoką, ir ekonomistai socialinės sferos mokslininkai ir kiti tyrinėtojai kartais šešėlinę ekonomiką vadina "paraleline ekonomika", "neformaliu sektoriumi", "paslėpta ekonomika", "pogrindine ekonomika", "prieštaraujančia įstatymams ekonomika", "juodąja rinka" ir t.t. Kol kas nėra efektyvių priemonių jai sustabdyti. Apie ją sunku gauti duomenų, nes šios ekonomikos dalyviai slepia savo veiklą. Nelegalioji ekonomika yra nežinoma mokesčių rinkėjams, bei vyriausybės statistinėms tarnyboms.
"Šešėlinė" ekonomika tampa ne tik kriminalistų, bet ir mokslo specialistų- ekonomistų, (daugiausia) teisininkų- tyrimo objektu. Jie tik tiria vadinamąją "kairiąją" prekių apyvartą, pogrindinių verslininkų veiklos mastus, analizuoja kokios mūsų valstybės ekonominės klaidos sudarė ir sudaro ligi šiol sąlygas jiems uždirbti milžiniškus pinigų kiekius.

Šešėlinė arba neapskaitoma ekonomika – tai ekonomika, apimanti įstatymams prieštaraujančią veiklą arba nusikalstamas veikas, kai vengiama mokėti mokesčius. Ji egzistuoja ir netgi plečiasi beveik kiekvienoje pasaulio šalyje. Tik vadinama dažnai skirtingai: pavyzdžiui, JAV – "subterranean", arba "irregular", Prancūzijoje - ,"fravail au noir", Didžiojoje Britanijoje -,,fiddle", Vokietijoje - ,,Schattenwirtschaft". Ir kol kas nėra efektyvių priemonių jai sustabdyti. Apie ją sunku gauti duomenų, nes šios ekonomikos dalyviai slepia savo veiklą. Nelegalioji ekonomika yra nežinoma mokesčių rinkėjams, bei vyriausybės statistinėms tarnyboms.
Ir amatininkai, ir gydytojai, ir teisininkai (advokatai), ir kiti privačių paslaugų teikėjai, slepiantys savo pajamas nuo valstybės, dažnai neužrašo kai kurių savo pajamų šeimos pajamų deklaracijose, norėdami išsisukti nuo mokesčių mokėjimo. Juk jie taip pat yra nelegalios veiklos dalyviai, bet kai kada šešėlinės ekonomikos imamasi nesavanaudiškais tikslais, pavyzdžiui, savanorių labdaros veikla. Natūriniai mainai, kai už vienas paslaugas atsiskaitome kitomis, teisininkas teikia paslaugas mainais už jo automobilio suremontavimą, ar stomatologas taiso dantis elektrikui, o šis už tai įrengia apšvietimą ir signalizaciją jo namuose. Čia nevykdomos jokios piniginės operacijos, ir šitokia veikla niekur neregistruojama, tai taip pat yra nelegalios ekonomikos veikla. Tai galima pasakyti, kad nelegali ekonomika yra kai žmonės dirba ir niekas apie jų pajamas nežino.
Tradiciškai šešėlinė ekonomika yra dvejopa:
• nelegali
• ir legali ekonominė veikla.
Nelegali ekonomika - tai kontrabanda, vogtų daiktų realizavimas, narkotikai, prostitucija ir kt. Legali veikla tampa šešėlinės ekonomikos dalimi, kai jos rezultatai falsifikuojami, siekiant visiškai ar iš dalies išvengti mokesčių mokėjimo. Šešėlinės ekonomikos pobūdis priklauso nuo mokesčių įstatymų bei kitų ekonominės veiklos reguliavimo aktų ir kinta kartu su jais. Juo didesni mokesčiai ir juo daugiau reguliavimo, tuo daugiau paskatų augti šešėlinei ekonomikai.
Šešėlinė ekonomika daro didelę žalą žmonėms, kurie sąžiningai moka mokesčius, nes jie turi sumokėti ir už nemokančiuosius. Nesurinkus planuotų mokesčių, formuojasi "Sodros" deficitas, tada laiku neišmokamos pensijos, pašalpos, kitos socialinės išmokos; mažėja asmenų, besirūpinančių savo socialiniu draudimu ir tuo pačiu daugėja dirbančių šešėlinės veiklos sferose, tačiau gaunančių valstybės socialines ar bedarbystės pašalpas. Tai galime padaryti išvadą, kad mokesčių nemokėjimas, tai vagystė iš tų žmonių, kurie juos sąžiningai moka.
Valstybė aktyviai stengiasi kovoti taikydama prevencines ir baudžiamąsias priemones. Ji kuria naujus teisės aktus, įsakymus, bei normas. O žmonėms, kurie pažeidžia ir nesilaiko jų, tai jiems taikomos bausmės.
Neapskaitoma ekonomika kenkia netik žmonėms, bet ir pačiai valstybei. Ji stabdo ekonomikos augimą, todėl beveik visos šalys stengiasi riboti šešėlinės ekonomikos augimą. Nors visur ji yra ir jos mastas didėja. Ji toliau sėkmingai didės, kur tik prekės ar paslaugos bus draudžiamos arba labai griežtai kontroliuojamos, nes žmonės negaudami jiems reikiamų prekių ar paslaugų pasiryš net pažeisti įstatymą, kad jas gauti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-09-11
DalykasEkonomikos referatas
KategorijaEkonomika
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8
Dydis24.68 KB
AutoriusMantvydas
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasJ. Samulevičius
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Seseline ekonomika (4) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • J. Samulevičius
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą