Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Ekonomikos mokslas. Ekonomikos mokslo perspektyvos Lietuvoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ekonomikos mokslas. Ekonomikos mokslo perspektyvos Lietuvoje

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Ekonomikos mokslas ir jo perspektyvos Lietuvoje. Įvadas. Ekonomikos mokslo atsiradimas ir raida Lietuvoje. Nuo Vilniaus universiteto įkūrimo iki nepriklausomybės atgavimo 1918m. Ekonomikos mokslo būklė Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. Ekonomikos mokslo perspektyvos Lietuvoje: išvados ir prognozės.

Ištrauka

Globalizacijos procesų akivaizdoje vis aiškiau suvokiama, kad svarbiausias visuomenės ekonominės pažangos variklis šiais laikais yra nebe tiek gamtiniai ar finansiniai ištekliai, kiek vadinamasis žmogiškasis kapitalas, intelektinis imlumas ir sugebėjimas prisitaikyti prie sparčiai kintančios rinkos įššūkių. Turint omenyje palyginti negausius mūsų šalies gamtinius išteklius, galima pagrįstai teigti, kad Lietuvos ekonomikos plėtros spartą ir kokybinius parametrus lems tai, kaip greitai ir efektyviai šalies ekonomiką pavyks paversti žinių ekonomika. Ši atsakomybė tenka Lietuvos ekonomistams, visų pirma — ekonomistams mokslininkams.
Išblunkant politinėms ir ekonominėms valstybių sienoms, dar sparčiau nyks ir intelekto "rinkų" sienos, tad stiprėjanti konkurencija palies ne tik tradicinę prekių ir paslaugų gamybos sferą, bet ir mokslą, tame tarpe — ekonomikos mokslą. Šios augančios konkurencijos grėsmės akivaizdoje tenka atnaujinti ekonomistų intelektinius išteklius, pažinti jų silpnąsias bei stipriąsias puses, įvertinti konkurencinį potencialą bei jo kitimo tendencijas, numatyti jo augimo kliūčių pašalinimo būdus.
Nemalonu pripažinti, bet pasaulio ekonominės minties istorijos požiūriu Lietuva buvo ir, deja, tebėra tarsi Europos provincija. Šis faktas neturėtų pernelyg stebinti, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva, kaip valstybė, į pasaulio politinį žemėlapį palyginti neilgam sugrįžo tik 1918 metais, po daugiau nei šimtą metų trukusios priverstinės priklausomybės Rusijos imperijai — priklausomybės, kuri, be kita ko, buvo pažymėta ir vienintelio Lietuvoje universiteto uždarymu (1830 m.) bei lietuviškų rašmenų uždraudimu 40-čiai metų.
Galima sakyti, kad XX amžiaus pradžioje lietuviškasis ekonominės minties formavimasis prasidėjo nuo nulio: nebuvo nei susiklosčiusios lietuviškos ekonominės terminijos, nei vadovėlių valstybine kalba, nei ekonomistų rengimo programų. Ekonomikos mokslų studijos Kauno Vytauto Didžiojo universitete buvo pradėtos tik besibaigiant pirmajam XX amžiaus ketvirčiui, 1924 metais. Turint omenyje tokį vėlyvą startą, nenuostabu, kad Lietuvos ekonomistai nesugebėjo įnešti apčiuopiamo indėlio pasaulio ekonominės minties plėtotei: pirmaeile jų užduotimi tapo nacionalinių kelių nutiesimas tos minties link.


Ekonomikos mokslo pradžia Lietuvoje siejama su Vilniaus universiteto įkūrimu. Lietuvos istorikai ir ekonomistai pagrįstai didžiuojasi tuo, kad pirmoji pasaulyje politinės ekonomijos universitetinė katedra 1803 metais buvo įkurta ne kur kitur, bet būtent Vilniaus universitete, Lietuvoje.
Ekonomikos mokslo užuomazgų randama jau pačioje Vilniaus universiteto gyvavimo pradžioje. Ekonomikos klausimus imta nagrinėti dar Vilniaus akademijoje (1579-1783m.). Tai nebuvo savarankiški ekonominiai dalykai, o tik teologinių, filosofinių ar teisinių disciplinų dalis. Tuo metu ekonomika tebebuvo suprantama kaip mokėjimas tvarkyti savo šeimos, savo namų reikalus, kaip rūpinimasis šeimos laime. Ekonomikos mokslo pradžia Lietuvoje laikomi 1783m., kuomet Vilniaus universitete, kaip bendro prigimtinės teisės kurso dalis, pradėtas politines ekonomijos — bendrosios ekonominės teorijos — dėstymas.
Po paskutinio Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo 1795m. Lietuvai atitekus Rusijos imperijai, Vilniaus universitetas liko šių pasikeitimų tiesiogiai nepaliestas. Esminės permainos prasidejo 1803m., kuomet Rusijoje buvo vykdoma švietimo reforma. Tais metais buvo įvestas atskiras statistikos kursas (pradėtas skaityti 1820m.), iš bendro prigimtinės teisės kurso buvo išskirta politinė ekonomija, įsteigta Politinės ekonomijos katedra. Pirmuoju šio dalyko profesoriumi tapo Jonas Znocka. Nuo fiziokratų teorijos jis perėjo į tuomet visoje Rusijoje populiarų Adamo Smito mokymą, į savo dėstomą politinės ekonomijos dalyką įtraukė ir prekybos bei finansų klausimus, pirmasis išvertė A.Smito knygą "Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrimas" į lenkų kalbą.
Universitetas gana greitai reaguodavo į naujas Vakarų Europoje madingas tendencijas. Jau pirmaisiais XIXa. dešimtmečiais reiškėsi mėginimai politinės ekonomijos dėstymą derinti su kameralistika — specialių administracijos ir ekonominių žinių disciplinų ciklu, kuris tuo metu buvo dėstomas Europos universitetuose. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-11
DalykasEkonomikos referatas
KategorijaEkonomika
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8
Dydis19.56 KB
AutoriusAudre
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ekonomikos mokslas. Ekonomikos mokslo perspektyvos Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą