Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Darbdavių organizacijos Lietuvoje, jų funkcijos ir veikla
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Darbdavių organizacijos Lietuvoje, jų funkcijos ir veikla

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Darbdavių organizacijos. Lietuvos verslo darbdavių konfederacija. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos tikslai. Konfederacijos funkcijos ir uždaviniai. Pagrindinės LVDK veiklos sritys. Išvados.

Ištrauka

Darbdavių organizacijų Lietuvoje yra labai daug. Šiame referate pateikta ir panagrinėta viena darbdavių organizacija. Lietuvos verslo darbdavių konfederacija buvo įsteigta 1999 m. balandžio 24 d., susijungus dviems didžiausioms konfederacijoms – Lietuvos verslininkų darbdavių konfederacijai ir Nacionalinei verslininkų konfederacijai. Šių organizacijų ištakos siekia net 1990 metus. Toks žingsnis buvo logiška verslininkų vienijimosi siekiant geriau atstovauti verslo interesus santykiuose su valdžios institucijomis bei socialiniais partneriais pasekmė. Stiprinti socialinių partnerių (darbdavių ir darbuotojų atstovų bei organizacijų) institucinius gebėjimus, kad jie galėtų aktyviau ir efektyviau dalyvauti darbo santykiuose ir spręsti su užimtumu, darbo organizavimu, apmokėjimu ir kitus susijusius klausimus
Lietuvos verslo darbdavių Konfederacijos pagrindiniai tikslai yra sutelkti Lietuvos verslininkus jų teisėtiems interesams išreikšti, atstovauti ir užtikrinti. LVDK taip pat analizuoja ir vertina verslo padėtį Lietuvoje tam, kad būtų sudarytos palankios sąlygos steigti bei plėtoti verslą.


Darbdaviams, darbdavių organizacijoms ir jų asociacijoms, profesinės sąjungoms ir jų susivienijims Lietuvoje taikomi tokie reikalavimai:
privalo būti juridiniu asmeniu, registruotu ir veikiančiu Lietuvoje
negali būti juridiniai asmenys, kurie yra: bankrutuojantys, likviduojami; nevykdantys įstatymais numatytų mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsipareigojimų (ši nuostata gali būti netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžeto ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); paraiškoje pateikę klaidinančią informaciją, pažeidę kitą sutartį dėl paramos skyrimo iš Europos Bendrijos arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, yra bandę gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką vertinimą arba atranką atliekančiai institucijai arba projektų atrankos komitetui dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo metu.
jei paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas su jais pasirašo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – jungtinės veiklos sutartis). Jungtinės veiklos sutartimi projekto vykdytojas ir projekto partneris (-iai), kooperuodami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti projektą.
Kiekvienas darbdavys, steigdamas ar įgydamas verslo įmonę, iš jos veiklos siekia gauti:
pelno, naudos;
realizuoti kokią nors idėją.( kuri išplėstų gamybos apimtį, leistų modernizuoti jo įmonę, padėtų įsitvirtinti i rinkoje ir, galų gale, padidintų jo pelną) .
Kai kuriems gyventojų sluoksniams (daugeliui ūkininkų, kūrybinims darbuotojams) jų verslas yra kartu ir gyvenimo būdas. Šiame versle jie siekia realizuoti ne vien ekonominius tikslus, todėl jų verslininkystės prioritetų skalėje pelnas ne vidada svarbiausias dalykas.
Siekdami bendrų tikslų, darbdaviai vienijasi. Vienijamasi pagal du požymius:komercinį ir nekomercinį (visuomeninio atstovavimo).
Komercinis vienijimasis – įvairių verslo struktūrų, garantuojančių rinkų pasidalijimą, geresnes žaliavų tiekimo, produkcijos realizavimo, kreditavimo, inovacijų diegimo sąlygas. Dažnai šis įmonininkų vienijimosi tipas susijęs su monopolinių tendencijų stiprinimu, netobulos rinkos konkurencijos formavimusi, tuo pačiu - betarpišku pelno didinimu. Kaip taisyklė, šis procesas susijęs su spaudimu ir į darbo rinką, ir į prekių vartotoją.Ūkio raidoje žinomi trestų, sindikatų, kartelių, ir kitų kapitalo koncentravimo formų kūrimasis. Šiuolaikinė socialinė valstybė, įdėmiai seka šį procesą ir įstatymais apriboja šių darinių formavimasi, neleidžia monopolizuoti rinką, ir t.t. Tačiau daugelio šalių vyriausybės remia darbdavių (iš esmės – savininkų – gamintojų ar vartotojų) kooperatinių darinių kūrimąsi, kas stiprina vidutinių gamintojų sluoksnį, neleidžia formuotis monopolinėms akcinio kapitalo formacijoms. . Mūsų sąlygomis skatintini darbdavių dariniai, skirti jų gaminamų prekių eksportui suaktyvinti.
Lietuvoje kai kurie komercinio vienijimosi pavyzdžiai buvo nesėkmingi. Ypač nepasisekė bendri gamybinės ir finansinės veiklos dariniai. Tokie buvo EBSV koncernas, susijęs su "Kauno holdingu", Korporacija "Lietverslas", susijusi su "Tauro" banku ir pan. Šios nesėkmės priežastis – siauri, egoistiniai lyderių interesai, menkas išmanymas apie stambių privačių darinių vadybą, nesėkminga restruktūrizacijos strategija, transformacijos laikotarpio sunkumai, rinkų nerestruktūrizuotai produkcijai stoka ir kt. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-14
DalykasEkonomikos referatas
KategorijaEkonomika
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis21.54 KB
AutoriusLina
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Darbdaviu organizacijos Lietuvoje ju funkcijos ir veikla [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Vytauto Didžiojo Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą