Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Lietuvos užsienio prekybos sąlygų pokyčiai 2003-2005 metais
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos užsienio prekybos sąlygų pokyčiai 2003-2005 metais

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748495051
Aprašymas

Įvadas. Lietuvos užsienio prekybos sąlygų pokyčiai. Prekybos režimo pasikeitimo Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, įtakos užsienio prekybai vertinimas. Prekybos režimo pasikeitimo įtaka eksportui į dabartines ir būsimąsias Europos Sąjungos (ES) nares. Prekybos režimo pasikeitimo įtaka eksportui į trečiąsias šalis. Prekybos režimo pasikeitimo įtaka importui iš dabartinių ir būsimųjų Europos Sąjungos (ES) narių. Prekybos su Rusijos Federacija režimo pasikeitimas. Prekybos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) režimo pasikeitimas. Prekybos su Ukraina režimo pasikeitimas. Prekybos su Baltarusija režimo pasikeitimas. Prekybos režimo pasikeitimo įtaka iš trečiųjų šalių importuojamos produkcijos vertei. Europos Sąjungos (ES) kiekybinių kvotų taikymo įtakos Lietuvos užsienio prekybai analizė. Išvados.

Ištrauka

Pereinamoji Lietuvos ekonomika yra stipriai veikiama besikeičiančios aplinkos ir ryšių su kitomis šalimis. Integracija į Europos Sąjungą yra bene vienas didžiausių iš dalies kontroliuojamų poveikių, kuris sąlygoja įvairias ekonomines ir socialines transformacijas. Europos Sąjungos (ES) plėtra integruojant Rytų bei Centrinės Europos šalis jau dabartiniu metu turi didelės svarbos ir, neabejotinai, toliau sąlygos tam tikrus struktūrinius - socialinius pokyčius besiintegruojančiose šalyse. Įvairių autorių tyrimų rezultatai rodo, jog abu regionai, ES šalys ir šalys kandidatės, kaip visuma turės naudos iš šio proceso, tačiau poveikis Rytų bei Centrinės Europos šalims bus žymiai didesnis nei dabartinėms ES narėms.
Vienas iš svarbesnių Lietuvos įstojimo į ES aspektų – prekybos režimo pokyčiai, Lietuvai tapus ES nare. Tyrimais yra nustatyta, kad didžiausi Lietuvos prekybos režimo pasikeitimai bus juntami bendradarbiaujant su šiomis valstybėmis: Rusija, JAV, Ukraina, Kazachstanu, Baltarusija, Kinija.
Didžiausią teigiamą poveikį prekybos režimo pasikeitimas turės pieno ir pieno produktų, cukraus ir konditerijos gaminių, žuvų ir vėžiagyvių bei produktų iš daržovių ir vaisių eksportuotojams, o neigiamą – gaminių iš mėsos ir žuvies, pašarų gyvūnams, gėrimų, mėsos ir mėsos produktų bei kitų produktų eksportuotojams.
Remiantis tyrimų duomenimis, produktų, kurių kaina trečiųjų šalių rinkoje sumažės, dalis visoje eksporto į trečiąsias šalis vertėje sudarys 35 proc., produktų, kurių kaina nepasikeis – 25 proc. ir produktų, kurių kaina padidės – 40 proc.
Be to, produktų kainos trečiųjų šalių rinkose mažėjimas bus žymiai didesnis negu didėjimas. Prognozuojama, jog lietuviškų žemės ūkio produktų kainos trečiose šalyse sumažės 21 proc. Tokios tendencijos padidins bendrą žemės ūkio ir maisto produktų konkurencingumą trečiųjų šalių rinkose, o eksportuotojai patirs dvejopą naudą: sumažėjus kainoms, atsiras galimybė patekti į trečiųjų šalių, kuriose produkcija buvo nekonkurencinga dėl santykinai didesnių kainų, rinkas, ir svarbiausia – padidės eksportuotojų pajamos.
Tačiau nebus išvengta ir nemalonių reiškinių, pavyzdžiui, gali tekti keisti kai kurių produktų eksporto geografiją, asortimento struktūrą ar netgi atsisakyti kai kurių produktų gamybos. Ypač tai palies pieno ir jo produktų, žuvų ir vėžiagyvių eksportą į Ukrainą ir JAV. Palyginti nemenkai atpigs į Rusiją eksportuojamos užšaldytos sardinės, sardinėlės ir stauridės, pieno ir grietinėlės milteliai, sūriai, mėsos ir žuvų konservai, laktozės ir gliukozės sirupai, saldainiai iš virtos cukraus masės. Tikėtinas Rusijos lyginamosios dalies žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į trečiąsias šalis struktūroje didėjimas.


ES plėtra atvėrė didžiules galimybes Lietuvos užsienio prekybai. Todėl iškyla aktuali problema – pasinaudoti atskirų šalių rinkų atvirumu siekiant spartaus ekonominio augimo.
Mokslinėje literatūroje daug dėmesio skiriama ekonomikos atvirumo laipsnio vertinimo klausimams. Ekonomikos teorija teigia, kad kuo didesnis atvirumo laipsnis, tuo aukštesnis pajamų lygis ir tai vienodai tinka tiek mažoms, tiek didelėms valstybėms, tiek išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims.
Ekonominėje literatūroje dažnai diskutuojama dėl to, atvira ar uždara sistema skatina ekonominį augimą. Prekybos atvirumas leidžia mažoms valstybėms gaminti produkciją pasaulinei rinkai ir tuo pačiu jų atskiroms ekonominės veiklos rūšims pasiekti gamybos masto sąlygojamą ekonomiją, kurios jos nepasiektų uždaros ekonomikos sąlygomis. Teigiama, jog atvirumas domina dideles, išsivysčiusias šalis, kurių lyginamasis pranašumas pasireiškia technologiškai patobulintų prekių gamyboje ir prekyboje. Šio susidomėjimo priežastis – šalių komercinės sėkmės padidinimas prekiaujant tokiomis prekėmis didelėse, augančiose rinkose. Tačiau ekonomikos atvirumas gali turėti ir neigiamų pasekmių ekonomikos augimui, jeigu šalis atsiliks nuo savo konkurentų gaminant naujus ir patobulintus produktus. Ekonomistai mano, kad tos valstybė, kurios linkę vykdyti atviros ekonomikos politiką, pagrįstą laisvos prekybos principais, gauna didenę naudą iš užsienio prekybos ir pasiekia aukštesnį ekonomikos augimo lygį. Ekonomikos atvirumo laipsniui turi įtakos įvairūs veiksniai: apsirūpinimas ištekliais, šalies ekonominis potencialas, gyventojų skaičius, jų perkamasis pajėgumas, nacionalinės gamybos šakinė struktūra. Šalies ekonominio atvirumo laipsnis tuo aukštesnis, kuo labiau išvystytos gamybinės jėgos, kuo didesnis šalies ūkio struktūroje lyginamasis svoris šakų, susijusių su tarptautinio darbo pasidalijimo gilėjimu, kuo mažesnis šalies ekonominis potencialas ir apsirūpinimas gamtiniais ištekliais. Jeigu atskirų šalių gamybinės jėgos išvystytos vienodai, tai ekonomika atviresnė esant mažesniam ekonominiam potencialui ir apsirūpinimui gamtiniais ištekliais. Kuo didesnis atvirumo laipsnis, tuo aukštesnis pajamų lygis. Todėl ekonomikos atvirumo laipsniui įvertinti naudojami įvairūs rodikliai: eksporto kvota, importo kvota, užsienio prekybos kvota. Kuo didesnis atvirumo laipsnis, tuo aukštesnis pajamų lygis. Todėl ekonomikos atvirumo laipsniui įvertinti naudojami įvairūs rodikliai: eksporto kvota, importo kvota, užsienio prekybos kvota. 1980 – 2003 m. laikotarpiu tarptautinėje prekyboje pastebima eksporto kvotos didėjimo tendencija. Kai kuriose šalyse šis rodiklis viršija 100 proc. [1]. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-21
DalykasEkonomikos diplominis darbas
KategorijaEkonomika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis49 puslapiai 
Literatūros šaltiniai18 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis85.56 KB
Autoriusvaidas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasKrutkienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos uzsienio prekybos salygu pokyciai 2003 2005 metais [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 49 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Krutkienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą