Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Bendrasis vidaus produktas (BVP) (6)
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Bendrasis vidaus produktas (BVP) (6)

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Bendrasis vidaus produktas (BVP) ir jo sudėtis. Bendrasis vidaus produkto vertinimo metodai. BVP vertinimas gamybos metodu. BVP vertinimas išlaidų metodu. BVP vertinimas pajamų metodu. Bendrojo vidaus produkto pasiskirstymas pagal apskritis. Bendrojo vidaus produkto pasiskirstymas pagal metus. Palyginimas su Latvijos ir Estijos ekonomikų raida. Išvados.

Ištrauka

Kiekviena šalis nuo Lenkijos iki Peru, nuo Naujosios Zelandijos iki Nigerijos, gamindama prekes ir paslaugas, savo gyventojus aprūpina maistu, drabužiais, pastoge t.y. tenkina jų poreikius.
Vienos šalys pagamina labai daug žaliavos, pavyzdžiui akmens anglies arba medienos, kitos pagamina daugiau pramoninių gaminių, plieno ar automobilių, trečiosios labiau specializuojasi gaminti žemės ūkio produktus, kitos gi labiau orientuojais į paslaugų sfera, kaip bankininkystė ar draudimas. Nesuvartotą šalies viduje produkciją ar paslaugas galima parduoti kitoms šalims t.y. eksportuoti.
Šalies ekonomikos apimtis yra nustatoma pagal bendrą šalyje pagaminamų prekių ir paslaugų kiekį. Gaminant vis daugiau prekių ir paslaugų, ekonomika kyla, o pats geriausias būdas įvertinti šį augimą yra pinigais įkainoti visus pirkimus ir pardavimus. Nors pinigai nėra vienintelis ekonomikos apimties įkainojimo būdas, juos pasitelkus lengviausia susumuoti visa, kas šalyje buvo pagaminta bet kuriais metais.
Kai sumuojama visa šių prekių ir paslaugų piniginė išraiška, gautą rodiklį galima palyginti su kitų šalių rodikliais. Ir nors valiuta jose skirtinga, kiekvienos šalies bendra prekių ir paslaugų suma, naudojant valiutų kursus, turi būti perskaičiuota, kad palygintume vienos ir kitos šalies apimtis.
Taigi šalies ekonomikos būklei įvertinti naudojama bendrojo vidaus produkto sąvoka.

Bendrasis vidaus produktas ir jo sudėtis.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas iš pagrindinių ekonominių rodiklių. BVP, jo kitimo tendencijos, bendrosios nacionalinės pajamos plačiai naudojami tarptautiniams palyginimams bei ekonominei analizei.
Bendrasis vidaus produktas yra visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus), piniginių verčių suma.
Taigi BVP apima toli gražu ne visas prekes ir paslaugas, kurias pardavė tais metais rinkoje jų gamintojai.
Pirma, į kurių nors metų BVP įeina būtent tais metais pagaminta produkcija. Tai reiškia, kad eliminuojamos visos turto perpardavimo operacijos. Šių prekių vertė jau atsispindėjo vidaus produkte jų pagaminimo ir pirmojo realizavimo metais. Jei prekė tais pačiais metais pagaminta bet lieka nerealizuota, jos vertė pateks į BVP tuo atvėju, jei del to padidės gamybinių atsargų bei nerealizuotos gatavos produkcijos apimtis – šių atsargų prieaugis įeina į bendrąjį nacionalinį produktą.
Antra, bendrąjį vidaus produktą sudaro vien baigtinių prekių ir paslaugų vertė.
Baigtinė prekė ir paslauga – tai ta, kuri pasiekia savo galutinį vartotoją, tai yra kuri nebėra vartojama kaip sąnaudos kitai prekei ar paslaugai pagaminti. Kartotinių prekių ir paslaugų skaičiavimo išvengiama, jei, apskaičiuodami bendrąjį vidaus produktą, sumuojame kiekvienoje gamybos stadijoje sukurtą pridėtinę vertę. Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos rinkos kainos ir jos gamybai pirktų prekių ir paslaugų kainų.
Trečia, kai kurios baigtinės prekės ir paslaugos yra kuriamos ir teikiamos vartotojui be jų pirkimo – pardavimo (nemokami patarnavimai). Tokios rūšies paslaugos daugelyje šalių sudaro žymią nacionalinio produkto dalį. Jų apimtys apskaičiuojamos pagal tų paslaugų kaštus.
Ketvirta, BVP skaičiavimas apima, žinoma, tik oficialiai patvirtinta tvarka atliekamas rinkos operacijas. Nelegalūs sandėriai, "šešėlinės" ekonomikos procesai bendrojo nacionalinio produkto dydyje neatsispindi, nors kartais jie gali sudaryti žymią dalį.
Penkta, į bendrąjį vidaus produktą neįeina finansinės transakcijos – vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas. Keičiantis akcijų ir obligacijų savininkui, jokio papildomo visuomeninio poreikių patenkinimo nėra, taigi nėra ir gamybinio išteklių naudojimo.
Pabandykime apžvelgti Lietuvos ekonomikos raidą remdamiesi šiuo be abejonės vienu svarbiausių šalies ekonomikos rodiklių.
Bendrasis vidaus produktas yra įvertinamas veikusiomis ir palyginamosiomis kainomis. Šiuo metu, atliekant skaičiavimus palyginamosiomis kainomis, kaip bazinės naudojamos 1995 m. kainos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-21
DalykasEkonomikos referatas
KategorijaEkonomika
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7
Dydis44.41 KB
AutoriusVytas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bendrasis vidaus produktas (BVP) (6) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2012-02-22 IP: 78.62.171.91
    vaiva.buivydiene sako

    Tenkino darbo įvado bei aprašo tematika, išskyrus lenteles (jos padarytos 1994-2000 m. duomenimis). Bet įdomu buvo paskaityti to meto darbą bei informacijos perteikimo nuoseklumą. Šiaip tai tikėjausi tikrai daugiau vertingesnes informacijos, nes pateikta turinio tematika paskatino susidometi tuo darbu.

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą