Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Tarptautinė politika ir muitų sistema
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Tarptautinė politika ir muitų sistema

  
 
 
12345678910111213141516171819202122
Aprašymas

Įvadas. Tarptautinė prekyba. Tarptautinės prekybos samprata. Dvigubo įrašo mokėjimų balanse principas. Tarptautinės prekybos priežastys. Importo motyvai. Eksporto motyvai. Muitų politika. Muitų esmė ir rūšys. Muitai Lietuvoje. Muitų įtaka šalių ekonomikai. Importo mokesčiai. Išvados. Priedas (1).

Ištrauka

Tarptautinė prekyba (international trade) – tai pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis įvairiose šalyse tarp pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų. Tarptautinė prekyba yra priemonė, kurios dėka valstybės gali specializuotis, didinti resursų našumą, t.y. didinti bendrą gamybos apimtį. Šalys prekiauja viena su kita, kad galėtų įsigyti užsienio prekių žemesnėmis kainomis negu gamindamos tokias pat prekes šalies viduje. Vadinasi, kiekviena šalis iš prekybos stengiasi gauti naudos. Taip pat įveda muitų sistemą, kad apsaugotų savo prekių konkurencingumą.
Manoma, kad muitai yra būtini, nes suteikia galimybę vystytis naujoms šakoms. Laikina naujų efektyvesnių užsienio firmų apsauga nuo konkurencijos padeda joms tapti efektyviais gamintojais. Tačiau naujai atsirandančių šakų apsauga, pasitelkus muitus, pakoreguos esamą neteisingą pasaulinių išteklių išdėstymą, kuris istoriškai susiformavo dėl skirtingų tėvyninės ir užsienio pramonės ekonominio išsivystymo lygių.
Šio darbo tikslas yra kaip galima daugiau sužinoti apie tarptautinę prekybą ir muitų politiką.
Šalies tarptautiniai prekybiniai santykiai apima šias pagrindines sritis:
• Prekybą prekėmis – prekių srautas apima materialinių gėrybių importą ir eksportą, taip pat prekių tranzitą ir tranzitinę prekybą;
• Paslaugų judėjimą – paslaugų srautas sujungia žmonių ir prekių transportavimą, draudimą, konsultacijas, patentus, licencijas ir kt.;
• Kapitalo judėjimą – kapitalo srautas apima skolinimų ir įsipareigojimų užsienio atžvilgiu pasikeitimus (tiesioginės investicijos, vertybinių popierių, nekilnojamojo turto sandoriai, kreditai ir kt.);
• Mokėjimus – į mokėjimų srautą įeina visų minėtųjų operacijų atlikimas per bankus, gaunant mokėjimus iš užsienio arba vykdant mokėjimus užsieniui.
Suskirstymas į prekių, paslaugų, kapitalo ir mokėjimų srautus atsispindi mokėjimų balanso atitinkamose dalyse. Šalies mokėjimų balansas (balance of payments) parodo visas ekonomines transakcijas, įvykdomas tarp šalies ir užsienio ekonominių subjektų per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus).
Šalies mokėjimų balansas aktyvų pusėje sujungia mokėjimus, kuriuos šalis gavo iš užsieno, o pasyvų pusėje – mokėjimus, kuriuos šalis sumokėjo užsieniui.
Prekybos balanse (trade balance) atsispindi prekių eksportas ir importas. Fiziškai eksportas reiškia, kad dalį šalies vidaus produkto suvartoja užsieniečiai, o importas – kad dalį užsienio šalių nacionalinio produkto suvartoja šalies vidaus gyventojai.
Prekybos balanse prekių eksportas ir importas paprastai įvertinamas FOB (free on board) kainomis, t.y. kainomis kurios atspindi eksportuojančios šalies prekės vertę, įskaitant krovimo į transporto priemonę kaštus. Pagal šią metodiką sudaromas ir Lietuvos mokėjimų balansas.
Prekės gabenamos per sieną taip pat tranzito ir tranzitinės prekybos atvejais. Nors šnekamojoje kalboje šios sąvokos dažnai suprantamos kaip sinonimai, ekonominiu požiūriu jos nėra tapačios.
Tranzitas (transit) – tai betarpiškas prekių pervežimas iš užsienio per šalies vidaus teritoriją vėl į užsienį, neleidžiant prekei laisvai judėti šalies viduje. Tranzitas skirstomas į:
Aktyvų – kai prekių siuntėjas yra šalies viduje.
Pasyvų – kai prekių siuntėjas yra užsienyje.

Tranzitinė prekyba reiškia, kad šalies (vidaus) verslininkas įsigyja užsienio prekių ir vėl jas parduoda užsienyje, tačiau fiziškai per šalies teritoriją prekės negabenamos. Kaip pavyzdį galima paminėti tranzitinę prekybą ginklais.
Paslaugų balanse (services balance) atsispindi pajamos ir išlaidos, susijusios su keleivių ir krovinių gabenimu, kelionėmis ir kt.
Pajamų balanse (income balance) atsispindi pajamos ir išlaidos, susiję su turimų gamybos veiksnių – darbo, žemės, kapitalo – panaudojimu.
Einamųjų pervedimų balanso (current transfers balance) aktyvuose parodomi tie mokėjimai, kuriuos gavo šalis iš užsienio, o pasyvuose – mokėjimai, kuriuos mūsų šalis sumokėjo užsieniui. Šie mokėjimai yra transferiniai, t.y. vienpusiai mokėjimai, nesusiję su tarptautiniu prekių, paslaugų ar kapitalo judėjimu. Einamųjų pervedimų balanse atsispindi tiek privatūs vienpusiai mokėjimai, tiek valstybės mastu atliekami pervedimai.
Kapitalo balansas (capital balance) apima kapitalo eksportą ir kapitalo importą. Kapitalo eksportas vyksta, kai skolinimų ir įsipareigojimų saldo auga – tai reiškia, jog skolinimų užsieniui daugėja ir įsipareigojimų mažėja. Kapitalo importas vyksta, kai minėtas saldo mažėja. Kapitalo balanso ypatybė ta, kad kapitalo importas atsispindi aktyvų pusėje, nes šiuo atveju, kaip ir prekių bei paslaugų eksporto atveju, šalis gauna valiutą (mokėjimus).
Oficialių tarptautinių atsargų balansas (valiutos balansas) (reserve assets balance) atspindi centrinio banko turimų valiutos atsargų pasikeitimus.
Jei eksportas viršija importą, kalbama apie atitinkamo alinio balanso perteklių, jei eksportas mažesnis už importą, - apie deficitą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-06-21
DalykasEkonomikos referatas
KategorijaEkonomika
TipasReferatai
Apimtis21 puslapis 
Literatūros šaltiniai6
Dydis58.07 KB
AutoriusR
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Tarptautine politika ir muitu sistema [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 21 puslapis 
  • 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą