Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Ekonomika (109)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ekonomika (109)

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. I dalis. Ekonominiai taršos reguliavimo metodai. Ekonominiai taršos reguliavimo metodai Lietuvoje. II dalis. Ekologiniai mokesčiai. Aplinkai padarytos žalos atlyginimas ir mokesčių apskaita. Mobilieji taršos šaltiniai. Apskaitos dokumentai, pildomi mokant ekologinius mokesčius. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys ekologinius mokesčius. Užduotis. Išvados.

Ištrauka

Kalbant apie mokesčių už taršą ir gamtinių išteklių naudojimo prigimtį, pravartu priminti XVIII a. Pabaigoje – XIX a. Pirmoje puseje vyriausią nuomonę, kad mokestis- tai užmokestis už valstybės teikiamas paslaugas (nagrinėjamu atveju tai būtų atlyginimas už valstybės suteikiamą leidimą išmesti tam tikrą kiekį teršalų į aplinką ar pasinaudoti tam tikru kiekiu gamtiniu išteklių)ir taip pat jos patiriamas išlaidas.
Prieš įvedant naujus mokesčius už taršą itr gamtinių išteklių naudojimą, juos reikia išnagrinėti visais požiūriais: ar jie derinasi su kitais jau taikomais ekonominio mechanizmo instrumentais bei administracinio valdymo metodais, ar tinkamai bus panaudojamos šiais mokesčiais surenkamas lėšos ir pan.
Todėl įvedant naujus aplinkosauginius mokesčius negalima veikti taip, lyg mes iki tol nebūtume turėję jokios mokesčių sistemos ir kurtume jos modelį tuščioje vietoje. Aišku, įjungti naujus mokesčius už aplinkos teršimą ir gamtinių išteklių naudojimą į jau esančią mokesčių sistemą nėra lengva.

Tyrimo objektas – aplinkos taršos ekonominiai reguliavimo metodai.
Darbo pagrindinis tikslas – susipažinti su galimais taršos įvertinio būdais ir esama situacija Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti aplinkos apsaugos politiką Lietuvoje.
2. Susipažinti ir pristatyti galimus taršos reguliavimo metodus.
3. Išanalizuoti mokesčius už aplinkos teršimą.
4. Išnagrinėti aplinkai padarytos žalos atlyginimą, bei mokesčių perskaičiavimą.


Aplinkos taršą galima veikti įvairiomis priemonėmis. Tarp jų galima išskirti:
1. Tiesioginė kontrolė, kai atsakingi valstybės organai sistemingai kontroliuoja aplinkos kokybę;
2. Taršos mokesčius arba kitas pinigines priemones bei baudas, kurios teršėjams finansiškai nenaudingos.
3. Taršos leidimų emisija.
Kiekvienas iš paminėtų būdų yra savitas, tačiau tik visų jų panaudojimas kartu gali tapti efektyvios aplinkos apsaugos priemone. Atskirai paimtos savanoriškos aplinkos saugos programos gali būti paruoštos gana greitai, tačiau jos yra silpnos ir sunkiai įgyvendinamos, praktiškai firmos, dalyvaudamos šiose programose, išeikvoja daugiau lėšų, negu gauna realios naudos, nebent pasireklamuoja. Tačiau jos gali būti tikrai vertingos ten, kur negalima panaudoti kitų aplinkos apsaugos būdų.
Tiesioginė kontrolė yra pagrindinė aplinkos apsaugos priemonė JAV, Rusijoje, daugumoje Europos valstybių taip pat ir Lietuvoje. Šiuo būdu per valstybinius regioninius aplinkos apsaugos organus yra pateikiamai oro ir vandens kokybės normos, kurių turi laikytis valstijos ir vietiniai valdžios organai. Tiesioginės aplinkos kontrolės mechanizmas funkcionuoja efektyviai, jeigu valdžios organai ir visuomenė aktyviai kontroliuoja nustatytų bendrų taršos normų ir kitų reikalavimų laikymąsi. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-21
DalykasEkonomikos referatas
KategorijaEkonomika
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai13
Dydis36.7 KB
Autoriusauraa 21
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasGaigalienė
Švietimo institucijaPanevėžio kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ekonomika (109) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • Panevėžio kolegija / 3 Klasė/kursas
  • Gaigalienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą