Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Infliacija ir nedarbas
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Infliacija ir nedarbas

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Įvadas. Nedarbas. Nedarbo priežastys. Gyventojų užimtumas. Kaimo bedarbiai. Nedarbas jaunimo tarpe. Natūralus nedarbo lygis. Lietuva Europos nedarbo lyderė. Nedarbo pasekmės. Nedarbo mažinimo priemonės. Infliacija. Infliacijos skaičiavimo mechanizmas. Infliacijos formos. Infliacijos priežastys. Defliacija. Infliacijos pasekmės. Infliacijos mažinimo būdai. Infliacija Lietuvoje. Vartojimo kainų indeksas Lietuvoje. Nedarbo ir infliacijos ryšys. Apibendrinimas.

Ištrauka

Lietuvos ekonominei aplinkai būdingi specifiniai bruožai. Jie susiję su valstybingumo atkūrimu ir vykdomomis politinėmis, socialinėmis bei ekonominėmis reformomis. Susiformavę per daugelį metų ekonominiai santykiai ir ūkiniai ryšiai, kurie rėmėsi centralizuota aprūpinimo žaliavomis, energetiniais ištekliais bei pagamintų prekių pardavimo sistema, atkūrus nepriklausomybę, labai greit suiro, o per trumpą laiką sukurti naujus buvo neįmanoma. Pereinant iš komandinio į rinkos principais pagrįstą ūkį, susiformavo objektyvios ir subjektyvios prielaidos dideliam bendrojo vidaus produkto sumažėjimui ir gamybos nuosmukiui. Juos lydėjo infliacija, gyventojų pajamų mažėjimas ir gyvenimo lygio kritimas bei nedarbas.
Infliacija ir nedarbas – vienos opiausių ir sudėtingiausių makroekonomikos ir šalies ūkio problemų. Jos neigiamai veikia šalies ekonomiką, o to pasekmė – nepatenkinti šalies gyventojai. Infliacijos ir nedarbo tema aktuali kiekvienam, kadangi kiekvienas šalies gyventojas stengiasi kuo labiau patenkinti savo poreikius. Kad juos patenkintų, visi žmonės turi užsidirbti sau pragyvenimui, jų uždarbis – atlyginimas, gaunamas už darbą,- duoda jiems galimybę patenkinti maisto, drabužių švietimo, mokslo bei kitus poreikius. To neįmanoma padaryti, kai šalyje vyrauja nedarbas. Kai dėl infliacijos kyla kainos, žmonės nėra tikri dėl savo santaupų, pinigai praranda savo perkamąją galią, ir žmonės negali pilnai patenkinti savo poreikių.
Šios temos tikslas – atskleisti, kas yra infliacija ir nedarbas, kodėl jie yra neišvengiami, kas lemia jų lygį ir dinamiką, kokios yra infliacijos ir nedarbo formos. Kadangi dėl šių veiksnių visuomenė patiria didžiulių nuostolių, svarbu išnagrinėti infliacijos ir nedarbo priežastis ir pasekmes. Taip pat būtina atskleisti nedarbo ir infliacijos mažinimo būdus, kokias užimtumo programas turi įgyvendinti vyriausybė.

2 skyriuje – "Infliacija" – aprašoma infliacija, jos formos, priežastys, pasekmės, jos skaičiavimo mechanizmas. Aptariamas infliacijos reiškinys Lietuvoje. Šiame skyriuje yra psl., pateikta 1 paveikslas ir 1 lentelė.
3 skyriuje –"Infliacija ir nedarbas"– aprašomas nedarbo ir infliacijos ryšys, panaudojant Filipso kreivę. Pagal Lietuvos nedarbo ir infliacijos statistinius duomenis aptarta nedarbo ir infliacijos sąveika Lietuvoje. Šiame skyriuje yra psl., pateikta 1 lentelė.

Nedarbas, kaip ir infliacija – viena svarbiausių valstybės problemų. Nedarbas egzistuoja tiek laike, tiek erdvėje, t.y. bet kuriuo istoriniu laikotarpiu, bet kurioje valstybėje egzistuoja tam tikras skaičius neužimtų šalies gyventojų.
Neužimti gyventojai – tai darbingo amžiaus asmenys, nagrinėjamu laikotarpiu neturintys darbo.
Visi šalies gyventojai skirstomi į neaktyvius (moksleiviai ir studentai, lankantys dieninio mokymo įstaigas; asmenys, gaunantys senatvės, lengvatines ar invalidumo pensijas; namų šeimininkės ir asmenys, prižiūrintys vaikus; kiti asmenys, kurie nenori dirbti) ir aktyvius, kurie savo ruožtu skirstomi į užimtus (asmenys, dirbantys už atlyginimą; laikinai nedirbantys dėl ligos ar besimokantys, streikuojantys; dirbantys savarankiškai) ir bedarbius (gyventojai, neturintys darbo, teikiančio pajamų; ieškantys darbo). Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Nedarbas demoralizuoja žmogų ir skatina netikrumą rytojumi, psichines ligas, savižudybes, nusikaltimus, skyrybas ir pan. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Daugelis politikų, įvertindami ekonomikos būklę ar ekonominės politikos efektyvumą, nedarbo lygį vertina kaip vieną ekonomikos rodiklį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nedarbas socialinėje struktūroje pasiskirsto nevienodai.
Nedarbą geriausiai apibūdinantys veiksniai – tai gyventojų užimtumas ir nedarbo lygis, kuris reiškiasi nedirbančios darbo jėgos, tačiau galinčios ir norinčios dirbti, santykiu su visa darbo jėga.
Manyti, kad nedarbas nėra sunki visuomenės liga, neverta. Tad nedarbo problemomis užsiima solidžios įstaigos. Lietuvoje tai atlieka Statistikos departamentas, kiekvieną mėnesį apklausdamas 3000 namų ūkių, kuriuose gyvena apie 8,5 tūkst. arba 0,3 proc. visų 14 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-02-14
DalykasEkonomikos referatas
KategorijaEkonomika
TipasReferatai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis59.93 KB
Autoriuslaurryte
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Infliacija ir nedarbas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 19 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą