Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Lietuvos ūkio cikliškumas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos ūkio cikliškumas

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Ekonominės plėtra: praeitis ir dabartis. Gamtiniai resursai ir fizinis kapitalas. BVP (Bendro vidaus produkto) struktūra ir jos pokyčiai. Rusijos krizės įtaka ir Lietuvos tarptautinis konkurencingumas. Pinigų politika ir infliacija. Valiutų valdybos priežastys ir pasekmės, jos ribotumas. Defliacijos problemos. Mokėjimų balanso problemos. Einamosios sąskaitos deficito priežastys ir jų evoliucija. Einamosios sąskaitos deficito (ESD) priimtinumas. Priemonės einamosios sąskaitos deficitui (ESD) mažinti. Bankų sistemos raida. Bankų krizės 1995–1996 metų priežastys ir pasekmės. Lietuvos bankų sistema tarptautinių finansinių neramumų fone. Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2002 metų sausio-birželio mėnesiais apžvalga. Lietuvos ekonominio augimo perspektyvos. Bendros sąlygos ekonomikos vidutinės trukmės plėtojimui. Išvados.

Ištrauka

Po TSRS žlugimo įvykę dramatiški pokyčiai Rytų ir Centrinės Europos (RCE) valstybėse turėjo bendrų bruožų. Visoms buvo būdinga: 1) ryški infliacija ir kainų struktūros pasikeitimas, sąlygotas kainų konvergavimu į pusiausvyrą ir resursų brangimu, 2) žymus BVP sumažėjimas, iššauktas ekonomikos valdymo sistemos pasikeitimų, susiklosčiusių ekonominių ryšių praradimu ir šių aplinkybių sąlygota restruktūrizacija, 3) biudžeto deficito augimas, apspręstas nemažėjančiais socialiniais poreikiais ir sumažėjusiomis pajamomis dėl BVP smukimo, 4) mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficito (ESD) augimas kaip didėjančio vartojimo ir augančių užsienio kapitalo įplaukų rezultatas, 5) realaus efektyvaus nacionalinės valiutos kurso augimas, sąlygotas daugumoje šalių pasirinkto fiksuoto ar kvazi-fiksuoto kurso ir infliacijos šalies viduje ir užsienyje skirtumo, 6) nuosavybės struktūros pokyčiai dėl stambaus masto privatizacijos, 7) spekuliacinio kapitalo srautai, sąlygoti nacionalinės ir tarptautinių finansinių rinkų palūkanų skirtumo bei fiksuoto kurso, didinantys šalių finansų sistemų pažeidžiamumą, 8) teisinės ekonomikos reguliavimo bazės formavimas.
Natūralu, kad pastarųjų metų patirtis išryškino Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsilikimą ne tik nuo Europos Sąjungos (ES) šalių, bet ir tam tikrą atotrūkį nuo labiausiai išsivysčiusių RCE valstybių. Kita vertus, kaip akivaizdų laimėjimą reikia pabrėžti tai, kad pastarasis skirtumas yra ne tik pakankamai menkas, bet pagal kai kuriuos rodiklius yra Baltijos valstybių naudai.
Pabandysime apžvelgti Lietuvos kaip kandidatės į ES ekonominę situaciją ir perspektyvas. Tai plati tema, todėl pagal galimybes pateiksiu Lietuvos duomenis bei kitų dviejų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos, bei ES arba kai kurių ES šalių duomenis, siekdama išryškinti, ar Lietuvos siekis stoti į ES yra pakankamai realus ir koks gi tas atstumas, kurį mums tektų įveikti ten patekus.

Ekonominės plėtra: praeitis ir dabartis

Siekiant geriau suprasti dabartinę ekonominę situaciją, verta žvilgtelėti į plėtros istoriją, siekiant pirmiausia apmesti sukauptos patirties bruožus.
Kadangi Lietuvos gamtiniai resursai niekada nebuvo "industriniai" ir visą 19-jį amžių ir iki 1918 m. šalis buvo Rusijos imperijos provincija, akivaizdu, kad Lietuva iki nepriklausomybės neturėjo galimybių išplėtoti pramonę, o nepriklausomybės periodas iki sovietinės okupacijos buvo per trumpas tai padaryti, ir šalis liko agrarinė iki sovietinės industrializacijos.
Lietuvos ekonomikos industrializacija vyko pagal sovietinio planavimo taisykles. Pirma, TSRS ministerijos rūpinosi kooperacija tik šakos viduje, nesvarbu kiek toli viena nuo kitos buvo kooperuojančios įmonės. Antra, kai regioninis faktorius buvo svarbus, pavyzdžiui, energetikoje, regionais buvo laikomos žymiai didesnės teritorijos negu viena nedidelė respublika. Lietuva, paprastai, buvo priskiriama Šiaurės-vakarų regionui arba Pabaltijo respublikų regionui. Ekonominė plėtra pagal tokius principus iškreipė ekonomikos struktūrą, kuri būtų susiklosčiusi natūraliai.
Lietuvos valdžia stengėsi plėtoti šakas, svarbias Lietuvai sovietinio planavimo sąlygomis ir aukštesniais atlyginimais bei aukštesniais "vartojimo fondais": elektronika, staklių ir įrengimų gamyba, chemija, visa karinio komplekso produkcija. Svarbi buvo galutinių produktų gamyba, kurių buvo amžinas deficitas (maisto ir l. pramonės, statybinių medž. ir kt.). Lietuvos planavimo organai griežtai laikėsi tolygaus visos teritorijos išvystymo politikos, siekiant absorbuoti Lietuvos kaime atsilaisvinančią darbo jėgą ir taip minimizuoti rusiškai kalbančios darbo jėgos importą.
Kadangi nuo 1990 m. statistikos metodologija yra smarkiai pasikeitusi, šio dešimtmečio pradžios ir pabaigos rodiklių lyginimai yra nepatikimi. Todėl geriausia naudotis ne ankstesnių kaip1993m. duomenimis, nors dramatiškiausias ekonomikos smukimas buvo 1991-1992 m. ir dėl jo automatiškai įvyko žymūs struktūriniai pokyčiai. 1990 m. pramonės dalis BVP buvo 32,8, žemės ūkio 27,6, statybos 10,5 ir prekybos 8,4. 1 lentelė rodo dabartinę struktūrą ir kitimo tendencijas. Per 4 metus apdirbamoji pramonė labai nusmuko, kartu ir finansinis tarpininkavimas, klestėjęs 1993 m. dėl spekuliacijos. Pagerėjo statyba, prekyba, nekiln. turto verslas, valstybės valdymas ir švietimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-05-29
DalykasEkonomikos referatas
KategorijaEkonomika
TipasReferatai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai19
Dydis76.16 KB
Autoriusligluk
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2002 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasI.Pekarskienė
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasEkonomikos ir teisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos ukio cikliskumas [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 18 puslapių 
  • Kauno kolegija / 1 Klasė/kursas
  • I.Pekarskienė
  • 2002 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą