Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Kooperacijos ir kooperatyvų sampratos ir veiklos principai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kooperacijos ir kooperatyvų sampratos ir veiklos principai

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Kooperatyvai ir jų veikla. Kooperacija. Kooperacijos formos. Kooperacija Europos Sąjungos (ES) šalių žemės ūkyje. Išvados.

Ištrauka

Lietuvoje kooperatyvai atsirado XIX amžiaus II pusėje. Pirmuosius kooperatyvus įkūrė dvarininkai. Pirmieji kooperatyvai Lietuvoje – žemės ūkio. 1869 m. pradėti steigti vartotojų kooperatyvai, 1871 m. – žemvaldžių kredito kooperatyvai. Kooperatyvai ypač paplito XIX a. 8 dešimtmetyje, kada dvarininkams ir turtingiesiems valstiečiams prireikė pigaus kredito. Kooperatyvų padaugėjo panaikinus lietuviškos spaudos draudimą (1904 m.) ir ypač po 1905 m. revoliucijos. Tačiau caro valdžia ilgą laiką neleido steigti kooperatyvų centrų. 1914 m. (su Klaipėdos kraštu) veikė 254 kredito kooperatyvai, 150 vartotojų kooperatyvų, 23 kooperatinės pieninės.
Žemės ūkio kooperacija – kooperatinio judėjimo dalis, apimanti žemės ūkio produktų gamintojų kooperatyvus ir jų sąjungas, turinčius tikslą bendromis savo narių pastangomis ir lėšomis apsirūpinti gamybos ir vartojimo priemonėmis, gauti kreditą, realizuoti ir perdirbti savo produkciją, kelti žemės ūkio kultūrą, bendrai dirbti žemės ūkio darbus. Lietuvoje, kaip agrarinėje šalyje, kooperatyvinis judėjimas daugiausiai turėjo žemės ūkio kooperacijos pobūdį. Jos pirmtakės buvo žemės ūkio draugijos, turėjusios tikslą kelti žemės ūkio kultūrą. Jas steigė daugiausia dvarininkai: XIX a. I-oje pusėje – Klaipėdos krašte, XIX a. pab. – ir carinės Rusijos Lietuvos gubernijose. Kapitalizmui vystantis, žemės ūkio draugijos vis labiau ėmėsi komercinės veiklos, daugelis jų iš esmės virsdavo žemės ūkio prekybos kooperatyvais. Vartotojų bendrovių nariai daugiausia buvo valstiečiai ir dvarininkai, jos prekiavo žemės ūkio gamybos priemonėmis. Tuo būdu jau XX a. pr. užsimezgė žemės ūkio prekybos kooperacija, kuri Lietuvos buržuazinėje valstybėje buvo pagrindinė kooperacijos rūšis. Dvarininkams ir turtingiesiems valstiečiams stingant kredito, pradėjo steigtis kredito kooperatyvai. XIX a. pab. stiprėjant pieno ūkiui, kūrėsi pirmosios dvarininkų steigiamos kolektyvinės pieninės, nuo XX a. I dešimtmečio pabaigos – kooperatinės; joms ėmė priklausyti ir turtingieji valstiečiai. Caro valdžia trukdė plisti žemės ūkio kooperacijai, neleido organizuoti žemės ūkio kooperatyvų sąjungų, todėl žemės ūkio kooperacija sparčiau pradėjo plėtotis tik po 1905 m. revoliucijos.
Labai lėtai kūrėsi nauji žemės ūkio kooperatyvai. 1933 m. veikė 175 žemės ūkio prekybos kooperatyvai, 254 pieno perdirbimo bendrovės su 1868 grietinės nugriebimo punktais, 279 žemės ūkio kredito kooperatyvai. Pastarieji buvo skirstomi į miesto ir kaimo (kaimo laikomi tie, kurių >50% sudaro valstiečiai). Iš 1927 m. veikusių 12 komercinių žemės ūkio kooperatyvų sąjungų 1931 m. liko tik 3: "Lietūkis", "Pienocentras", Lietuvos kooperacinis bankas.


Įstojus į Europos Sąjungą ir išsiplėtus rinkai, ypač sustiprėjo konkurencija. Pavieniai smulkūs žemės ūkio produkcijos gamintojai negali konkuruoti su stambiais ūkiais ar įmonėmis Lietuvos bei Europos Sąjungos rinkose. Žemdirbiams trūksta žinių apie kooperacijos tikslus, kooperatinių įmonių teikiamą naudą savo nariams, šių įmonių veiklos principus ir vaidmenį rinkos ekonomikos sąlygomis, jie neskuba steigti kooperatyvų arba neprašo įsteigtų ir sėkmingai veiklą plėtojančiųjų priimti juos nariais ir dalyvauti veikloje. Todėl, siekiant didinti žemės ūkio ir maisto produktų gamybos sektoriaus konkurencingumą, tikslingi mokymo kursai pagal mokymo programą "Kooperacija ir kooperatyvų steigimas".
Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 2 straipsnio 2 punkte apibrėžiama, kad kooperatinė bendrovė yra įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. Lot. "cooperation" reiškia bendrą veikimą, darbą draugėje. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme. Įstatymo bendrosiose nuostatose teigiama, kad Lietuvos valstybė palaiko kooperatinį judėjimą, pripažįsta kooperatinių bendrovių svarbiausiu tikslu paslaugų teikimą savo nariams, skatina kooperatinių bendrovių veiklą, įteisina jų nepriklausomumą. Kaip matome, kooperatyvų veiklos bendrieji principai visiškai atitinka ES reglamentuose gamintojų organizacijoms keliamus reikalavimus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-05-05
DalykasEkonomikos referatas
KategorijaEkonomika
TipasReferatai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai12
Dydis32.16 KB
Autoriussavotiska_
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasJ. Ramanauskas
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kooperacijos ir kooperatyvu sampratos ir veiklos principai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 17 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 2 Klasė/kursas
  • J. Ramanauskas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą