Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Laisvo judėjimo principai Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Laisvo judėjimo principai Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkoje

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Įvadas. Bendrosios rinkos samprata. Europos Bendrija kaip muitų sąjunga. Muitų ir lygiaverčio poveikio privalomųjų mokėjimų draudimas. Diskriminacinio vidinio apmokestinimo draudimas. Kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės. Pateisinami prekybos ribojimų pagrindai. Rašytiniai derogacijos pagrindai. Eksporto kiekybiniai apribojimai EBS (Europos Bendrijos Sutartis) 29 str. Komercinio pobūdžio valstybės monopolijų pertvarkymas: EBS (Europos Bendrijos Sutartis) 31 str. Laisvas darbuotojų judėjimas. EBS 39-42 str. Bendros nuostatos. Laisvas darbuotojų judėjimas: EBS 39str. Darbuotojo sąvoka pagal EBS 39 str. Gretutinės darbuotojų teisės. Teisė pasilikti priimančioje šalyje. Pagrindinės darbuotojų teisės. Reglamentas 1612/68. Teisė įsidarbinti: 1-6 str. Darbo sąlygos ir piliečių teisės į socialines garantijas: 7-9 str. Darbuotojų šeimos: 10-12 str. Laisvo darbuotojų judėjimo apribojimo pagrindai. Apribojimai susiję su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir sveikata. Išimtys dėl tarnybos valstybiniame sektoriuje. Apribojimai naujųjų ES (Europos Sąjungos) valstybių narių piliečių atžvilgiu. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas. Pagrindiniai socialinės apsaugos sistemų koordinavimo principai. Laisvas paslaugų judėjimas EBS 49-55 str. Laisvas kapitalo ir mokėjimų judėjimas: EBS 56-60 str. Laisvo kapitalo judėjimo samprata ir apimtis EBS 56(1)str. Mokėjimų judėjimo laisvės samprata ir apimtis EBS 56(2). Laisvo kapitalo judėjimo evoliucija. Pirmasis etapas 1960-1988 m. Antrasis etapas: 1988- iki dabar. Apribojimų kapitalo judėjimui uždraudimas.

Ištrauka

Pagal EB Sutarties 2 str. pagrindinis Bendrijos uždavinys - sukurti bendrąją rinką bei ekonominę ir pinigų sąjungą. Bendroji rinka yra suprantama kaip ekonominė erdvė, kurioje laisvai juda prekės, paslaugos, kapitalas bei visi ekonominiai subjektai. Remiantis Teisingumo Teismo sprendimais norint sukurti tokią rinką reikia panaikinti visas kliūtis, trukdančias prekybą Bendrijoje ir nacionalines rinkas sulieti į vieningą rinką. Visa Bendrijos teritorija turi tapti tarsi viena ekonominė zona. Bendrosios rinkos sukūrimas buvo ir lieka vienas iš svarbiausių Europos Bendrijos tikslų. Bendrosios rinkos koncepcija apima mokesčių, konkuren cijos, transporto, žemės ūkio, bendrosios prekybos politikas bei keturias laisves. Bendroji rinka dabar apima 28 valstybes nares ir turi apie 476 mln. vartotojų (25 ES valstybės narės ir trys Europos ekonominės erdvės (EEE) šalys: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija). Tai didžiausia rinka pasaulyje. Paprastai ji dalijama į atskiras mažesnes rinkas: prekių, agrarinę, transporto, paslaugų, kapitalo, darbo jėgos. Atsižvelgiant į šių ekonominių nuostatų svarbą valstybės narės vykdo aktyvią dereguliavimo ir reguliavimo politiką, kuri turi padėti sukurti ir užtikrinti tinkamas išorines ir vidaus bendrosios rinkos funkcionavimo sąlygas.

Pirmoji, pati svarbiausioji laisvė yra prekių judėjimo laisvė. Nuo šios laisvės ir prasideda visos kitos laisvės. Tarp valstybių narių turi būti uždrausti importo ir eksporto muitai bei diskriminaci.niai vidaus mokesčiai Šios sutarties 28 str. uždraužia tarp valstybių narių importo kiekybinius apribojimus, o 31 str. įpareigoja valstybes pertvarkyti valstybines monopolijas, kad tarp jų neliktų prekių tiekimo ir realizavimo sąlygų diskriminacijos. Ypatingos taisyklės taikomos žemės ūkio prekėms: žemdirbystės, gyvulininkystės bei žuvininkystės produktams ir su jais tiesiogiai susijusiems pirminio perdirbimo produktams. Paraleliai EB Sutartis įvedė Bendrąjį muitų tarifą trečiųjų šalių atžvilgiu ir muitinės barjerus perkėlė prie sukurtos ES išorinės sienos. Trečiųjų šalių atžvilgiu buvo nustatyta bendra užsienio prekybos politika. Pagal EBS 23 str. visoms šioms anksčiau minėtoms teisinėms nuostatoms bendra yra tai, kad jos taikomos tik prekėms. Todėl toliau tikslinga apibrėžti ir pačios prekės sąvoką. . Apibrėžiant "prekės" sąvoką būtina atkreipti dėmesį į tris svarbiausius aspektus: prekės kaip mateareliaus pavidalo daiktai, prekės turinčios narių kilmę bei trečiųjų šalių prekės.Prekės yra visi materialus daiktai, kurie "gali būti įvertinti pinigais ir gali būti prekybinių sandorių objektu. Būtent materialus prekių pavidalas skiria šią laisvę nuo paslaugų judėjimo laisvės.Europos laisvo prekių judėjimo teisės nuostatos pirmiausia taikomos prekėms, turinčioms valstybių narių kilmę.Laisvai cirkuliuoti valstybėse narėse gali tik tos trečiųjų šalių prekės, kurios teisėtai pateko į tų šalių rinkas. Visos prekės, kurios ne atitinka anksčiau minėtų valstybių narių prekių kilmę reguliuojančui nuostatų, priskiriamos trečiųjų šalių prekėms. Remiantis EBS 24 sh būtina trečiųjų šalių kilmę turinčių prekių atžvilgiu atlikti importo Ibi malumus ir sumokėti importo muitus arba rinkliavas, turinčias lygiu vertį poveikį, jei tokie muitai arba rinkliavos nebuvo kompensuojami Tik tuomet trečiųjų šalių prekės bus prilyginamos valstybių narių prekėms, t.y. jos galės cirkuliuoti valstybėse narėse ir bus traktuojamo, kaip vietinės prekės. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-11-24
DalykasEkonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai1
Dydis38.9 KB
Autoriusrreedaa
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasJunevičius
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Laisvo judejimo principai Europos Sajungos (ES) vidaus rinkoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 20 puslapių 
  • Kauno kolegija / 3 Klasė/kursas
  • Junevičius
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą