Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Ekonominės gamtosaugos problemos (4)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ekonominės gamtosaugos problemos (4)

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Aplinkos apsaugos politika. Gamtos išteklių naudojimas. Urbanizacija. Aplinkos kokybė Lietuvoje. Oras. Vanduo. Dirvožemis. Biologinė ir kraštovaizdžio įvairovė. Gamtos ištekliai. Atliekų tvarkymas. Ekonominiai aplinkos taršos reguliavimo metodai. Mokesčių sistema. Subsidijos. Taršos licensijos. Mokesčių sistema. Subsidijos. Taršos licencijos. Aplinkos apsaugos veiklos finansavimas. Išvados.

Ištrauka

Žmogaus veikla per tūkstančius metų labai plėtėsi ir nuolat keitė aplinką. Neigiamos šios veiklos pasekmės pasirodė ten, kur gamtinės sistemos - oras, vanduo, dirva - buvo labiausiai paveiktos. Taip atsirado vietinės problemos, kurios palaipsniui peraugo į tarptautines problemas. Mokslinė ir techninė pažanga padeda plėtoti gamybą, gerinti darbo sąlygas bei kurti materialinę gerovę. Tačiau dėl itin sudėtingų sistemų pramonėje, energetikoje atsiranda gausybė pavojų pačiam žmogui.
Per pastaruosius 100 metų energijos poreikis pasaulyje išaugo 12 kartų. Pasaulinė energetika didėja kelis kartus sparčiau nei gyventojų skaičius. Daug kartų padidėjo mineralinių išteklių išgavimas ir perdirbimas. Milijonai lengvųjų automobilių bei sunkiojo transporto priemonių rieda planetos keliais, teršdami aplinką. Gamybos ir perdirbimo pramonėje pasaulyje susidaro didžiulis kiekis kietųjų ir skystųjų atliekų, kurios patenka su nuotekomis į vandens telkinius ir laidojamo sąvartynuose.
Pagrindiniai teršalų šaltiniai yra energijos gamyba ( apie 10 %), pramonė ( apie 30%),autotransportas ( apie 60 %), žemės ūkis (apie 0,8 %).
Nagrinėjant ekonomines gamtosaugos problemas, būtina aptarti šiuos aspektus:
o Aplinkos apsaugos politiką
o Gamtos išteklių naudojimą
o Dabartinę aplinkos kokybę Lietuvoje
o Urbanizacijos problemą
o Aplinkos taršos reguliavimo metodus
o Aplinkos apsaugos finansavimą

Valstybės tikslas yra kiekviename mieste, rajone bei kaime nustatyti tinkamą aplinkos apsaugos politiką, siekiant pagrindinio tikslo: užtikrinti miestų bei kaimų gyventojams sveiką aplinką, skatinant harmoningą ekonomikos ir visuomenės plėtrą, gerinant aplinkos kokybę, saugant gamtinę įvairovę ir tausojant gamtos išteklius.
Lietuvos Valstybė nuolatos stengiasi tobulinti savo aplinkos apsaugą ir ją derinti su prie Europos Sąjungos kriterijų. Lietuvoje darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą sudaro trys lygiaverčiai komponentai – aplinkos apsauga, ekonominė plėtra ir socialinis vystymasis,
Pagrindinis mūsų Valstybės siekis yra: pagal ekonominio ir socialinio vystymosi bei išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius iki 2020 metų pasiekti dabartinį Europos Sąjungos valstybių vidurkį, pagal aplinkos taršos rodiklius - neviršyti Europos sąjungoje leistinų normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos teršimą iridėlį į globalinę klimato kaitą reikalavimų.
Įgyvendinti šiuos siekius įmanoma tik tolimesnį ūkio vystymąsi grindžiant pažangiomis, aplinkai palankiomis technologijomis. Atsižvelgiant į tai, kad tarpsektoriniai barjerai yra viena iš pagrindinių darnaus vystymosi kliūčių, rengiant Lietuvos darnaus vystymosi strategiją buvo stengtasi kuo glaudžiau susieti skirtingų sektorių tikslus ir uždavinius. Pavyzdžiui, jei atliekų tvarkymo sektoriuje yra numatyti antrinio žaliavų, įskaitant pakuotes, perdirbimo didinimo uždaviniai, tai pramonės sektoriuje numatyta skatinti vietines antrines žaliavas naudojančių įmonių plėtrą ir t. t., ir pan. Be to numatyta, kad į šiuos procesus turi būti aktyviai įjungta visuomenė. Turi būti skatinamas pirminis buitinių atliekų rūšiavimas, iš antrinių žaliavų pagamintos produkcijos pirkimas, biokuro realizavimas ir t.t.
Yra skiriami šie darnaus vystymosi prioritetai:
1. Nuosaikus, tarp ūkio šakų ir regionų suderintas ekonomikos vystymasis.
2. Socialinių ir ekonominių tarp regionų ir regionų viduje mažinimas, išsaugant jų privatumą.
3. Pagrindinių ūkio šakų (transportas, pramonė, energetika, žemės ūkis, būstas, turizmas) poveikio aplinkai mažinimas.
4. Efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas.
5. Pavojaus žmonių sveikatai mažinimas.
6. Pasaulinės klimato kaitos ir jos pasekmių švelninimas.
7. Efektyvesnė biologinės įvairovės apsauga.
8. Efektyvesnė kraštovaizdžio apsauga ir racionalus tvarkymas.
9. Užimtumo didinimas, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas.
10. Švietimo ir mokslo vaidmens didinimas.
11. Lietuvos kultūros savitumo išsaugojimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-05-10
DalykasEkonomikos referatas
KategorijaEkonomika
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai12
Dydis32.2 KB
Autoriusbloodrayne
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2010 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasStankevičius
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasUžsienio kalbų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ekonomines gamtosaugos problemos (4) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Stankevičius
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą