Suomijos ekonominės problemos

Įvadas. Darbo tikslas – pasirinkti 2 pagrindines Suomijos ekonomines problemas ir jas išnagrinėti, sudaryti prognozes bei pateikti siūlymus šioms problemos. Administracinis suskirstymas. Nedarbo problema Suomijoje. Nedarbas ir užimtumas pagrindiniuose sektoriuose. Vyrų ir moterų nedarbas. Nedarbas ir užimtumas pagal regionus 2009 metais. Gyventojų senėjimo problema. Pensijų ir pašalų išmokų skaičiaus didėjimas. Populiacijos projekcija. Išvados. Priedai (2).

Suomija arba oficialus šalies pavadinimas Suomijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje, Fenoskandijos regione. Suomija šiaurėje ribojasi su Norvegija, rytuose su Rusija, vakaruose su Švedija. Pietvakariuose Suomiją skalauja Baltijos jūra, vakaruose – Botnijos, o pietuose – Suomijos įlanka. Tarp Suomijos ir Švedijos esančios Alandų salos priklauso Suomijai, tačiau turi plačią savivaldą. Suomija yra viena iš rečiausiai apgyvendintų šalių Europoje (15,47 žm./km²) (V. Januškis, 1998).

Pav. 1 Suomijos geografinė padėtis. Šaltinis: EUROPA – the official website of EU. Prieiga per internetą http://europa.eu/abc/european_countries/eu_members/finland/index_lt.htm
Didžioji dalis gyventojų susitelkę šalies pietuose. Šalies sostinė yra Helsinkis. Suomijoje yra dvi oficialios kalbos – suomių ir švedų.
Suomija yra Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Organizacijos, Šiaurės Tarybos, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Eurozonos narė.
Suomijos teritorija, kuri šimtmečiais buvo retai gyvenama, nuo XII a. priklausė Švedijai, kol 1809 m. po Švedijos-Rusijos karo iš Švedijos buvo atimta ir prijungta prie Rusijos. 1917 m. liepos 14 d. Suomija paskelbė savo autonomiją, o 1917 m. gruodžio 6 d. – nepriklausomybę. 1995 m. tapo Europos Sąjungos nare (Europos šalys – Suomija, preiga per internetą: http://europa.eu/abc/european_countries/eu_members/finland/index_lt.htm).
Suomija – stipriai industrializuota rinkos ekonomikos šalis, savo pagaminama produkcija vienam žmogui šiek tiek lenkianti tokias valstybes kaip Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją, Italiją.
Šalies klimatas neleidžia pagaminti labai daug žemės ūkio produkcijos, tačiau vidaus poreikius vietiniai gamintojai patenkina. Didelė dalis eksporto pajamų gaunama iš miškininkystės, šioje šakoje dirba didelė dalis kaimo gyventojų.
2005 m. Suomijos perkamoji galia pasiekė 111, lyginant su Europos Sąjungo vidurkiu 100.[2] Suomijos užsienio prekybos balansas turėjo lengvą perteklių. 2006 m. eksportas sudarė 61,40 mlrd eurų, o importas 55.89 mlrd eurų. Pagrindiniai prekybos partneriai yra Vokietija (prekybos dalis nuo 11,3 %), Švedija (10,5 %) ir Rusija (10,1 %) (Member States, prieiga per internetą: http://europa.eu/abc/european_countries/eu_members/finland/index_lt.htm)
Svarbiausi ekonomikos sektoriai: medienos, metalų gavyba, inžinerija, telekomunikacijos, elektronikos pramonė. Šios šalies eksportas sudaro net du trečdalius BVP. Suomija pasižymi savo aukštųjų technologijų gaminiais, ypač mobiliaisiais telefonais (G. Vitkus, 2009).
Suomija viena iš 13 Europos Sąjungos šalių, priklausančių Europos pinigų sąjungai (EMU). 2003 metų ekonomikos augimo sulėtėjimą sąlygojo pasaulio ekonomikos stagnacija, tačiau ji vėl pradėjo kilti 2004 m. Vienos iš didžiausių dabartinių problemų – nedarbas, siekiantis apie 8%, didėjantis senyvo amžiaus gyventojų skaičius.
Darbo tikslas – pasirinkti 2 pagridines Suomijos ekonomines problemas ir jas išnagrinėti, sudaryti prognozes bei pateikti siūlymus šioms problemos
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti nedarbo tendencijas Suomijoje, pateikti vertinimus ir sudaryti prognozes;
2. Išanalizuoti gyventojų senėjimo problemą pateikti vertinimus ir prognozuoti, kaip problema kis ateityje.
Darbo priemonės: mokslinė literatūra, publicistiniai straipniai, susiję su nagrinėjamomis problemomis, statistinių duomenų bazės ir tinklalapiai. ...