Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Mikroekonomika (121)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mikroekonomika (121)

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Namų darbas nr.2 (3 variantas). Teorinė dalis. Netobuloji konkurencija yra, jei... Skirtingai negu konkuruojančios firmos paprastoji monopolija siekia... Monopolisto ribiniai kaštai paprastai būna mažesni už produkto kainą, nes... Monopolinės konkurencijos firma trumpuoju laikotarpiu. Tobuloje ir monopolinėje konkurencijoje... Jei oligopolinėje rinkoje tarp firmų nėra aktyvios kainų konkurencijos, tai... Kartelyje jungtinis visų narių pelnas maksimalus, kai... 8. Pagal apibrėžimą darbo pastangos yra optimalios, kai... Grafikuose pavaizduoti darbo pasiūlos kreivės perkėlimai ir judėjimai pasiūlos kreive (3.1 pav.). Kuris grafikas geriausiai atspindi kylantį darbo statusą (prestižą), kai kiti veiksniai nekinta? Renta, mokama už žemę, naudojamą gyvuliams ganyti, padidės. Uždaviniai. teorinė dalis. Studentas, mąstydamas apie dvi papildomas mokymosi valandas. Kas neperkelia gamybos galimybių kreivės išorėn. Kurios iš šių prekių yra substitutai (pakeičia viena kitą). Pasiūlos dėsnis teigia, kad... Elastingumo teorija rodo... Gamybos funkcija parodo gamybos apimties ir... Bendras produktas (TP) – tai... Masto ekonomija. Kuris iš pateiktų teiginių netenkina tobulos konkurencijos sąlygų. Uždaviniai.

Ištrauka

1. Netobuloji konkurencija yra, jei:
a) visi pirkėjai gerai žino prekių kainas;
b) pavieniai gamintojai turi rinkos galią ir gali paveikti kainas;
c) naujos firmos gali laisvai patekti į rinką;
d) kiekvieno pardavėjo produktas yra tapatus (vienodas).

ATSAKYMAS: b) pavieniai gaminojai turi rinkos galią ir gali paveikti kainas. Netobula konkurencija yra tokia rinkos struktūra, kai šakoje yra daugiau nei viena firma, bet nėra sąlygų tobulai konkurencijai. Firmos dažniausiai gamina ir parduoda diferencijuotus produktus ir yra įėjimo į šaką barjerai. Esant netobulai konkurencijai, vienu atveju yra mažai konkuruojančių firmų šakoje, kurios pripažįsta tarpusavio priklausomybę ir linkusios susitarti tarpusavyje dėl rinkos dalies ir kainų lygio – gamintojai turi rinkos galią ir gali paveikti kainas. Variantai a), c) ir d) – tobulos konkurencijos bruožai, kai šakoje yra daug firmų, jos gali lengvai įeiti į šaką ir iš jos išeiti, visos vienos šakos firmos gamina ir parduoda rinkoje vienarūšį produktą,pirkėjai turi tobulą informaciją pie kainas.

2. Skirtingai negu konkuruojančios firmos paprastoji monopolija siekia:
a) maksimizuoti pajamas;
b) gaminti produkcijos mažiau, o kainą nustatyti aukštesnę;
c) nustatyti kainą, atitinkančią neelastingą paklausos kreivės dalį;
d) parinkti tokią gamybos apimtį, prie kurios MR = P;
e) gaminti produkcijos daugiau, o kainą nustatyti aukštesnę.

Monopolija siekia ne kainų didinimo o pelno maksimumo, monopolinė kaina nebūtinai yra didelė.
3. Monopolisto ribiniai kaštai paprastai būna mažesni už produkto kainą, nes:
a) ribiniai kaštai mažesni už vidutinius kaštus;
b) ribiniai kaštai didesni už vidutinius kaštus;
c) kaina didesnė už ribines pajamas;
d) kaina mažesnė už ribines pajamas;
e) visi atsakymai neteisingi.

Nes, pelno maksimizavimo būtinoji sąlyga- ribinės pajamos lygios ribiniams kaštams (MR = MC). Jei kaina viršija ribinius kaštus (P > MC), tai kaina didesnė už monopolisto ribines pajamas (P>MR).

4. Monopolinės konkurencijos firma trumpuoju laikotarpiu:
a) gali gauti ekonominį pelną, o ilguoju laikotarpiu pelnas išnyksta, kai naujos firmos įeina į šaką;
b) gauna ekonominį pelną kaip ir ilguoju laikotarpiu, nes naujų firmų įėjimas į šaką blokuojamas;
c) kaip ir ilguoju laikotarpiu, gauna ekonominį pelną, nes naujos firmos gali laisvai patekti į šaką;
d) gamina tiek produkcijos, kad ilgojo laikotarpio vidutiniai kaštai būtų lygūs kainai.

D netinka nes Kainos ir apimties derinys, užtikrinantis didžiausią pelną (arba mažiausius nuostolius), randamas pagal ribinių pajamų ir ribinių kaštų taisyklę (MR=MC)
A netinka nes ilgojo laikotarpio pusiausvyra, kuriai esant firmos gauna tik normalųjį pelną. Todėl ilgojo laikotarpio pusiausvyra yra stabilesnė, nes nėra stimulų nei naujoms firmoms įeiti į šaką, nei dalia firmų išeiti iš jos
B netinka nes Kadangi įėjimo į šaką arba išėjimo iš šakos barjerai yra žemi, tai naujos firmos siekia įeiti kaip tik į tas šakas, kuriose firmos gauna ekonominį pelną

5. Tobuloje ir monopolinėje konkurencijoje:
a) individualūs gamintojai gaminius reklamuoja;
b) pardavimo kaina sutampa su ribiniais kaštais, kai pelnas maksimalus;
c) gamybos apimtį pasirenka tokią, kurioje vidutiniai bendrieji kaštai yra minimalūs;
d) individualus gamintojas negauna pelno ilguoju laikotarpiu.


Trumpojo laikotarpio monopolinės konkurencijos firmos pusiausvyra, kai jos gauna ekonominį pelną arba patiria nuostolius yra nestabili. Pirmuoju atveju į šaką įeina naujos firmos, dėl to padidėja šakos prekių ar paslaugų pasiūla. Antruoju atveju dalis firmų palieka šaką. Tačiau būtent tokių svyravimų metu nusistovi ilgojo laikotarpio pusiausvyra, kuriai esant firmos gauna tik normalųjį pelną.

Tobuloje konkurencijoje ilguoju laikotarpiu ekonominis pelnas negalimas. Ilguoju laikotarpiu į šaką, kurioje gaunamas ekonominis pelnas veržiasi kiti gamintojai. Tai didina produktų pasiūlą ir pasiūlos kreivė pasislenka. Įmonei pasiekus naują pusiausvyrą, ekonominis pelnas dingsta, o tai naujas įmones sulaiko pereiti į šią rinką. Pasiūla nustoja augti. Taigi ilguoju laikotarpiu pusiausvyra pasiekiama, kai P=RP=RK=VBK. Įmonės negauna ekonominio pelno, bet gauna normalųjį pelną.

O normalusis pelnas yra tai, ką įmonė uždirba, kai ekonominis pelnas yra lygus nuliui. Tokiu atveju visi įmonėje veikiantys gamybos veiksniai tik padengia savo alternatyviuosius kaštus. Taigi tai, ką vadiname normaliuoju pelnu, faktiškai nėra pelnas, o tik nuosavo darbo ir verslumo atlyginimas.

C netinka nes monopolinėje konkurencijoje gamybos apimtis pasirenkama tokia kur ATC = D, tai nėra minimalus bendrųjų kaštų taškas. Šis teiginys galioja tobulajai konkurencijai.
6. Jei oligopolinėje rinkoje tarp firmų nėra aktyvios kainų konkurencijos, tai:
a) firmos gali konkuruoti dėl rinkos dalies kitomis (ne kainų konkurencijos) formomis;
b) šioje šakoje veikia kartelis;
c) rodo, jog firmos patenkintos turima rinkos dalimi;
d) šakoje turi būti kainų lyderis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-12-12
DalykasEkonomikos namų darbas
KategorijaEkonomika
TipasNamų darbai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis76.09 KB
Autoriusmilda
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2010 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojaslekt. Jolanta Paunksnienė
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mikroekonomika (121) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Namų darbai
  • 16 puslapių 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • lekt. Jolanta Paunksnienė
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą