Mikroekonomika (122)

1 uždavinys. Ribotumas ir pasirinkimas. 1. Rasti: Naudodami pateiktus duomenis, nubraižykite gamybos galimybių kreivę. Rasti: Kokie yra 60 papildomų X prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai šalis gamina 108 X ir 328 Y prekių vienetus? Rasti: Kokie yra 130 papildomų X prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai šalis gamina 168 X ir 288 Y prekių vienetus? 4. Rasti: Kokie yra 140 papildomų Y prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai gaminama 268 X ir 148 Y prekių vienetų ? 5. Rasti: Kokie yra 120 papildomų Y prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai šalis gamina 228 X ir 228 Y prekių vienetų? 6. Rasti: Kaip keičiasi kiekvieno papildomo X prekės vieneto alternatyvieji kaštai, kai prekės gamybos apimtis didėja nuo 0 iki 298? 7. Rasti: Kaip keičiasi kiekvieno papildomo Y prekės vieneto alternatyvieji kaštai, kai y prekės gamybos apimtis didėja nuo 0 iki 348? 2 uždavinys. Ribotumas ir pasirinkimas. Duota: Ūkininkas turi du žemės sklypus, kuriuose pasirinktinai gali auginti bulves arba runkelius. Pirmajame lauke paprastai išauga apie 198 tonų bulvių arba 298 tonų runkelių. Antrasis sklypas didesnis. Jame galima išauginti 248 tonų bulvių arba 428 tonų runkelių. Rasti: Nubrėžkite abiejų sklypų gamybos galimybių kreives, naudodami tą patį mastelį. 2. Rasti: Apskaičiuokite vienos tonos bulvių alternatyviuosius kaštus kiekviename sklype. Kuriame sklype jie didesni? Kokį sprendimą patartumėte priimti ūkininkui (kuriame sklype ką auginti)? 3. Rasti: Apskaičiuokite ir pagal grafiką patikrinkite, kiek t. runkelių galės išauginti fermeris pirmajame sklype jeigu jame augins 130 t bulvių. 4. Rasti: Apskaičiuokite ir pagal grafiką patikrinkite, kiek t. bulvių galės išauginti fermeris antrajame sklype, jeigu jame augins 148 t runkelių? 3 uždavinys. Sandorio kaštai. Duota: Saulius pirko dėvėtą automobilį. Žinomi duomenys pateikti lentelėje. 1. Rasti: Apskaičiuokite įvykusio sandorio kaštus Sauliui. 2. Rasti: Savo žodžiais apibrėžkite, kas yra sandorio kaštai. Argumentuokite, kodėl viena ar kita kaštų eilutė įskaičiuotina arba ne. 4 uždavinys. Rinkos paklausa. Duota: Jonas, Darius, Mindaugas, Evaldas, Robertas ir Linas nori burtis į brigadą ir remontuoti butus, tačiau tokiam darbui reikalingos licencijos. Jonas už licenciją sutinka mokėti ne daugiau kaip 848 Lt, Darius – ne daugiau kaip 748 Lt, o Mindaugas – ne daugiau kaip 698 Lt, o Evaldas, Robertas ir Linas – ne daugiau kaip 598 Lt. Jeigu licencija kainuotų 548 Lt, brigadą kurtų ir kiti keturi meistrai, kurių gretas papildytų dar penki, jeigu licencijos kaina nukristų iki 518 Lt. Rasti: Nubrėžkite licencijos paklausos kreivę. Rasti: Vyriausybė nustatė 631,33 Lt kainą šiai licencijai. Iš grafiko nustatykite, kiek licencijų bus nupirkta. Pakomentuokite atsakymą. 3. Rasti: Kokiai licencijos kainai esant butus galėtų remontuoti 8 asmenys? Pakomentuokite atsakymą. 4. Rasti: Kas kinta – paklausa ar paklausos kiekis – keičiantis licencijos kainai šiame uždavinyje? 5 uždavinys. Paklausos elastingumas ir pajamos. Duota tokia duomenų lentelė: 1. Rasti: Atidėkite duotus taškus koordinačių sistemoje, nubrėžkite paklausos kreivę. 4. Rasti: Apskaičiuokite bendrąsias pajamas (TR) esant skirtingai produkto kainai. 6 uždavinys. Ribinė pakeitimo norma. 1. Rasti: Atidėkite duotus taškus koordinačių sistemoje, nubrėžkite vartotojo abejingumo kreivę. 2. Rasti: Ko vartotojas turi atsisakyti didindamas prekės B vartojimą? Kodėl? 3. Rasti: Apskaičiuokite ribinę pakeitimo normą, kai vartotojas didina prekės B vartojimą. 4. Rasti: Pakomentuokite gautus atsakymus. Kokį dėsningumą jie atskleidžia? 7 uždavinys. Naudingiausio prekių rinkinio pasirinkimas. Duota: Ijos vartojamų prekių A (varškės), B ( makaronų) ir C ( miltų) bendrieji naudingumai vartojant skirtingus prekių kiekius pateikti lentelėje. Kilogramas varškės kainuoja 240, makaronų 120 ir miltų 48 Svajonijos talerių. Ija turi 1920 talerių. 1. Rasti: Apskaičiuokite kiekvieno papildomai įsigyjamo A, B ir C prekės vieneto ribinius naudingumus bei vieno talerio, išleisto kiekvienai prekei, ribinius naudingumus. Gautus atsakymus surašykite į atitinkamus lentelės stulpelius. 1. Rasti: Pavaizduokite A, B ir C prekių TU ir MU grafiškai, pakomentuokite, kuriai prekei mažiausiai būdingas prisotinimas. 3. Rasti: Kodėl Ija nepirks dviejų A, keturių B ir trijų C prekės vienetų? 4. Rasti: Kodėl Ija nepirks penkių A, penkių B ir šešių C prekės vienetų? 5. Rasti: Padėkite Ijai išsirinkti geriausią prekių rinkinį (maksimizuoti bendrąjį naudingumą), pasirinkimą motyvuokite. Kiek šis rinkinys kainuoja? 6. Rasti: Kokią prekę ir kokį jos kiekį pirks Ija, jeigu jos pajamos padidės 30 talerių (prekės yra sveriamos, todėl gali būti perkamas ir mažesnis nei 1 kg kiekis)? 8 uždavinys. Gamybos efektyvumas. Duota: Įmonė gali gaminti 100 sūrių skirtingai naudojant darbo ir kapitalo išteklius, kurių kiekių kombinacijos parodytos lentelėje. 1. Rasti: Kuris gamybos variantas yra technologiškai efektyvesnis? 2. Rasti: Kuris gamybos variantas efektyvesnis ekonomiškai, jeigu darbo kaina 8 Lt/val., o įrengimų eksploatacijos kaštai 50 Lt/val. 3. Rasti: Įvertinkite gamybos technologijos ekonominį efektyvumą įrengimų kaštams padidėjus iki 75 Lt/val. 9 uždavinys. Gamybos produktyvumas trumpuoju laikotarpiu. Duota: Turimi tokie duomenys apie gamybos produktyvumą esant skirtingam gaminamos produkcijos kiekiui. Rasti: 1. Užpildykite lentelę, pavaizduokite grafiškai (TP kreivę galite vaizduoti atskirai nuo MP ir AP). 2. Rasti: Kaip keičiasi darbo našumas didėjant gaminamos produkcijos kiekiui? Kodėl? 3. Rasti: Kiek žmogaus darbo valandų siūlytumėte naudoti įmonei, siekančiai efektyvumo? Interpretuokite remdamiesi grafine analize. Pakomentuokite atsakymą. 4. Rasti: Kiek žmogaus darbo valandų siūlytumėte naudoti įmonei, siekančiai didžiausios gamybos apimties? Interpretuokite remdamiesi grafine analize. Pakomentuokite atsakymą. 10 uždavinys. Gamybos veiklos optimizavimas TKR trumpuoju laikotarpiu. Duota: Įmonė gamina sveriamą produkciją. Nepriklausanti nuo produkcijos kiekio kaštų dalis yra 78000 Lt. Produkcijos kaina rinkoje 5600 Lt už toną. Lentelėje pateikiami duomenys apie įmonės gamybos kaštus esant skirtingam gaminamos produkcijos kiekiui. Rasti: Išplėskite ir užpildykite lentelę, atskirose (dviejose) koordinaciu sistemose pavaizduokite. 2. Rasti: Kiek produkcijos vienetų turi gaminti ši įmonė, kad jos vidutiniai kintamieji gamybos kaštai būtų minimalūs? Argumentuokite. 3. Rasti: Kaip kinta įmonės kaštai didėjant gamybos apimčiai? 4. Rasti: Kokiame gamybos apimties intervale įmonė gaus pelną? 5. Rasti: Kiek tonų produkcijos reikia gaminti, kad įmonės pelnas būtų maksimalus? Pavaizduokite pelno susidarymą bendrųjų ir vidutinių-ribinių dydžių grafikuose. 6. Rasti: Kokį maksimalų pelną iš viso gaus įmonė?