Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Elektroninės komercijos istorija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Elektroninės komercijos istorija

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637
Aprašymas

Įvadas. Svarbiausi įvykiai elektroninės komercijos istorijoje. Elektroninė komercija ir edi (electronic data interchange). Elektroninės komercijos teisės kilmė. Elektroninės komercijos ekonominės šaknys. Elektroninės komercijos samprata. Elektroninio verslo modeliai. Bendros elektroninės komercijos raidos tendencijos. Elektroninės komercijos privalumai ir trūkumai. Elektroninė komercija ir inovacija. Elektroninė komercija dabar. Išvados.

Ištrauka

Elektroninė komercija dabartiniais laikas nėra naujiena. Šis verslo modelis jau išgyveno savo kaip naujos srities bumą ir smukimą. Vadinamo "DotCom" bumo metu buvo įkurta daug e-komercijos bendrovių, tačiau daugiau dėmesio buvo kreipiama į naujų technologijų blizgesį ir techno-entuziastų pažadus, nei į realius verslo planus. 1996 – 1998 laikotarpiu daugiau nei 80% tokiu verslo modeliu patikėjusių bendrovių žlugo, nes nesugebėjo užtikrinti grynųjų pinigų srautų ir pelningumo, kuris ir toliau trauktų investuotojus. Ši skaudi pamoka puikiai pasitarnavo e-komercijos kaip atskiro verslo modelio formavimuisi – ji išryškino vartotojų elgesio ypatumus, technologijų trūkumus, iškėlė reikalavimus naujoms e-komercijos verslo valdymo sistemoms. Taip pat, "DotCom" burbulo sprogimo metu išsikristalizavo e-komercijos verslo modeliai: verslas vartotojui, verslas verslui, vartotojas vartotojui, verslas administracijai, vartotojas administracijai, administracija administracijai, vyriausybė verslui, verslas vyriausybei, vyriausybė vyriausybei. Pirmieji e-komercijos bandymai buvo nukreipti į vartotoją, tačiau vėliau pasirodė, kad kone pelningiausi yra verslo verslui modeliai, bei inovatoriški kitų modelių taikymai.
Ypač sėkmingas pasirodė B2B (verslas verslui) modelis. Du dešimtmečius bendrovės naudojo elektroninius tinklus keistis užsakymais bei sąskaitomis. Bet kol internetas buvo pats sau, tokios sistemos būdavo brangios ir ribotos: galima buvo bendrauti tik su savo privačiame tinkle esančiu verslu. Pasak "Business Week" ekspertų, iki 1999 m. vos 15.000 JAV bendrovių buvo įdiegę elektroninių duomenų mainų (EDI) sistemas. Nuo 1994 m., kai atsirado voratinklio naršyklės, milijonai bendrovių įgijo tiesioginį ryšį ir gali susisiekti su B2B prekyvietėmis. Tačiau iš nerangaus, uždaro klubo B2B sparčiai virto plačia atvira rinka. 2000-ieji tapo atsigavimo metai daugeliui e-verslo entuziastų Vakarų Europoje ir ypač JAV. Nors daugelio skeptikų prognozuota e-katastrofa neįvyko, tačiau naujosios ekonomikos kompanijų akcijoms atsidūrus biržose ir patyrus smukimą, pasaulio rinkų analitikų tarpe pradėta kalbėti apie "skaitmeninio kapitalo" nuosmukio dėsningumus. Sutariama, kad daugelis investicinių bankų patikėjo "svajonių" verslo modeliais, kurie buvo pasmerkti žlugimui.
Visų pirma nesėkmes patyrė kompanijos, kurių verslo strategija buvo paremta plataus vartojimo prekių mažmeniniu pardavimu per internetą, užsakymus pateikiant individualiems vartotojams. Čia verta pastebėti, kad JAV supermarketų antkainis tokioms prekėms siekia apie 2%. E-firmos patyrė, kad supermarketus "apeinančios" įpakavimo ir pristatymo išlaidos sudaro apie 40% produkto kainos. Nepaisant milijardinių investicijų į sandėliavimo ir logistikos sistemas, tokie tiekėjai, kaip "webwan.com" ar "peapod.com" buvo priversti gana greitai nusileisti "tradiciniams" supermarketams. Be to, įsitikinta, kad aiški dauguma vartotojų ir 2000 m. vis dar linkę patirti – pačiupinėti ir pauostyti - plataus vartojimo prekes prieš jas įsigijant.
Antra, 2000-ųjų fiasko JAV biržose parodė, kad labai rizikingoje situacijoje atsidūrė ir firmos, kurios siekė perpardavinėti paslaugas verslui. Tokios firmos verslo modelis žurnalistų dar vadinamas B2B2B2B2C. Pagal jų autorių užmačias, informacinio verslo paslaugos, prieš patekdamos e-verslo vartotojui, turėjo pereiti per vieno ar daugiau partnerių rankas. Tačiau tokių tarpininkų tarpininkams svetainėse beveik niekas nenorėjo reklamuotis. Tokios kompanijos buvo priverstos parduoti savo programinius sprendimus ar tiesiog ėmė dirbti tiesiog su klientais.
Trečia, nesėkmę patyrė firmos, kurios tiesiog teikė išskirtinį turinį ar komentarus. Ypač nukentėjo tos kompanijos, kurios siekė gauti pinigus tiesiai iš klientų už teisę skaityti, tegul ir išskirtines, ypač intelektualias ir/ar šmaikščias publikacijas. Laikais, kai interneto turinys beveik šimtu procentų yra nemokamas, niekas nėra linkęs mokėti už prenumeratą ar slaptažodžius. Negana to, netgi tokie Niujorko ar Los Andželo "baltųjų apykaklių" tarpe "kultiniais" tapę interneto centrai, kaip "salon.com" ar "thestreet.com" toli gražu negavo pakankamai reklamos, kad galėtų patenkinti savo (ir akcininkų) ambicijas. Juos nukonkuravo tiesiog jų turinį perperkantys didieji portalai – "Yahoo" ar "AOL".
Pasak analitikų, šie ir kiti pavyzdžiai rodo, kad labiausiai buvo neatsižvelgta į kelias 2000 m. išryškėjusias JAV ir kito elektroninio pasaulio realijas. Visų pirma, to pačio pobūdžio projektų rinka internete jau yra perpildyta, panašius projektus kuria 6-8 kolektyvai, ir nė vienas jų negali pretenduoti į liūto dalį rinkoje, kur reklamos kiekis yra ribotas. Tik išties stambios e-rinkos dalies užkariavimas gali garantuoti pakankamą pelningumą, kuris kompensuotų milijonines investicijas.
Be to, įprastinius ekonominius modelius, ypač prekyboje, atkartojantys e-projektai susilaukė griežto atsako iš tradicinių, tokių kaip JAV supermarketų tinklai "WalMart" ar "Gap". Būtent jų verslo strategija pasirodė stipresnė ir stabilesnė pasaulyje, kur e-verslo mados keičiasi žaibiškai. Vartotojai (o tyrimai parodė, kad prieš įsigydami produktą dauguma jų yra linkę patikrinti bent du ar tris e-prekybos centrus) naujoje e-sumaištyje yra vis labiau linkę rinktis apsilankymus ne vienadieniuose, o tradicinių firmų kontroliuojamuose tinklapiuose. Čia išimtimi, pasak analitikų, gali būti tik tokios e-prekybos formos, kurių verslo modeliai yra išskirtiniai, neturi jokių analogų mūsų fizinėje Žemėje - tokie kaip pirmoji e-aukcionų svetainė "ebay.com".
Toliau pristatysime elektroninės komercijos istorijos svarbiausius įvykius ir datas. Taip pat bus nagrinėjamos elektroninės komercijos sampratos, pateikiamos įvairių autorių. Bus apžvelgtas iki šiol dar besiformuojantis elektroninės komercijos modelis. Pateiksime pagrindines elektroninės komercijos raidos tendencijas, pačios elektroninės komercijos privalumus ir trūkumus bei inovacijas galimas šioje srityje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-12-31
DalykasEkonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis34 puslapiai 
Literatūros šaltiniai14
Dydis605.89 KB
AutoriusRomualda
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasMinkevičius
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasFundamentinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Elektronines komercijos istorija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 34 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Minkevičius
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą