Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Ekonomikos šperos

Ekonomikos šperos (86 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Išteklių ekonomika (2)

    Įvadas į išteklių ekonomiką. Ekonomikos mokslas ir jo susiformavimas. Išteklių ekonomikos objektas ir uždaviniai. Išteklių ir gamybos veiksnių esmė, reikšmė ir klasifikavimas. Išteklių vaidmuo rinkos ekonomikos procesuose. Išteklių klasifikavimas. Gamybos ištekliai ir jų racionalaus naudojimo veiksniai. Gamtos ištekliai. Ekonominiai ištekliai ir jų racionalaus naudojimo veiksniai. Gamybos veiksnių esmė ir klasifikavimas. Gamybos išteklų ekonomika, efektyvumas ir jo rodiklių sistema. Gamybos išteklių rinkos ir jų funkcionavimo specifika. Rinkų samprata ir funkcijos. Rinkų funkcionavimo sąlygos.
    Ekonomika, špera(6 puslapiai)
    2007-05-02
  • Mikro ir makroekonomika. Ekonomikos modeliai ir praktika

    Ekonomikos sąvoka. Mikro ir makroekonomika. Ekonomikos modeliai ir praktika. Ekonomika ir ekonominis elgesys. Pozityvioji ir normuojančioji ekonomika. Rinkos subalansavimas ir kainos. Sandorio kaštai. Rinkos klaida. Tobulosios konkurencijos ekonomikos bruožai ir sandara. Ekonominių srautų judėjimas ratu. Paklausos dėsnis ir paklausos kreivė. Paklausa jos veiksniai. Rinkos paklausa. Pasiūlos dėsnis ir jos kreivė. Pasiūlos veiksniai. Rinkos pusiausvyros susidarymas. Paklausos ir pasiūlos pokyčių įtaka pusiausvyros kainai ir kiekiui. Rinkos pusiausvyros pažeidimai vyriausybei nustatant maksimaliąją ir minimaliąją kainas. Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis. Naudingumo maksimizavimo taisyklė.
    Ekonomika, špera(11 puslapių)
    2006-02-03
  • Miško ekonomika

    Įvadas. Miško ūkio kaip ūkio šakos ypatumai. Miško ekonomikos turinys. Miško ūkio gamybos veiksniai (faktoriai). Lietuvos miško ūkis. Jo veiklos ekonominiai pagrindai. Ekonominiai pagrindai. Planavimas miškų ūkyje. Kapitalas miško ūkyje. Pagrindinio fondo apskaita. Pagrindinių fondų nusidėvėjimas. Pagrindinių fondų amortizacija. Nusidėvėjusių ir nenaudojamų priemonių likvidavimas. Turto inventorizavimas. Apyvartiniai fondai. Kapitalo formavimas. Gamybos kaštai. Gamybos kaštų apskaita. Darbas, darbo jėga, darbo našumas. Darbo organizavimas. Darbo našumas. Reprodukcija miškų ūkyje. Miškų ūkio intensyvumas. Kainos miško ūkyje. Medienos prekyba. Mokesčiai miškų ūkyje. Apmokestinimo sistema. Mokesčių administravimas. Apmokestinamas pelnas (juridinių asmenų pelno mokestis). Fizinių asmenų pajamų mokestis. Kelių mokestis. Palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą. Pridėtinės vertės mokestis. Mokestis už aplinkos teršimą. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Žemės mokestis. Valstybinės žemės nuomos mokestis. Atskaitymai į valstybės biudžetą už parduotą žaliavinę medieną ir statų mišką. Valstybės biudžetas. Pinigai, jų vertės kitimas laiko bėgyje. Grynos pajamos. Grynų diskontuotų pajamų panaudojimas. Vidinio pelno norma. Laukiama miško žemės vertė. Miškų ūkis ir bankai.
    Ekonomika, špera(23 puslapiai)
    2007-01-10
  • Pagrindiniai ekonomikos klausimai

    Ekonomika. Pagrindiniai ekonomikos klausimai. Mikroekonomika. Makroekonomika. Ekonomikos modeliai ir praktika. Ceteris paribus. Grafikai ir indeksai. Ekonomika ir ekonominis elgesys. Pozityvioji ir normuojančioji ekonomika. Rinkos subalansavimas ir kainos. Sandorio kaštai. Rinkos klaida. Tobulosios konkurencijos ekonomikos bruožai ir sandara. Ekonominių srautų judėjimas ratu. Paklausa ir jos veiksniai. Rinkos paklausa. Pasiūlos dėsnis ir jos kreivė. Pasiūla.
    Ekonomika, špera(5 puslapiai)
    2005-11-07
  • Paslaugų ekonomika (13)

    Kuo paaiškinama paslaugos apibrėžimų gausa? Kuo skiriasi paslauga nuo tretinės veiklos? Ką reiškia paslaugos heterogeniškumas ir kokios jo priežastys? Suformuluokite paslaugos apibrėžimą. Išvardinkite svarbiausias paslaugų savybes. Kokias iš paslaugų savybių laikomos esminėmis sisteminėmis ir kodėl? Kokias problemas vadybai ir marketingui sukelia paslaugos neapčiuopiamumas? Nurodykite paslaugų gamybos ir vartojimo vienovės pasekmes vadybai ir marketingui. Su kokia paslaugų savybe siejamas paslaugos kaštų nepastovumas? Kodėl personalo vadyba paslaugų atveju užima išskirtinę vietą? Kokias vadybos problemas sukelia kliento artumas fizine ir geografine prasme? Kuo skiriasi ekonominio proceso logika paslaugų ir materialiųjų prekių atveju. Kas sudaro paslaugų vadybos ir marketingo kompleksą? Dėl ko diskutuojama nustatant paslaugų sektoriaus ribas? Kokie ūkio sektoriai skiriami atliekant ūkio analizę? Kuo pasireiškia ribų tarp ūkio sektorių nykimas? Kuo paremtos paprastosios paslaugų klasifikavimo schemos? Kokios klasifikavimo schemos laikomos sudėtingomis? Kuo pasižymi I paslaugų grupė pagal rezultato pobūdį? Kokios paslaugos priskiriamos II grupei. Kokiais rodikliais išreiškiamas I grupės paslaugų rezultatas? Kuo pasižymi mišrieji paslaugų rezultato rodikliai? Kokios priežastys nulemia II, III ir IV grupės paslaugų rezultato skaičiavimo sunkumus? Kas trukdo tiksliai išreikšti paslaugų veiklos našumą? Kurios grupės paslaugos santykinai palankios našumui išreikšti? Ką reiškia tiesioginis paslaugų veiklos efektyvumas? Ką parodo bendrasis paslaugų veiklos efektyvumas? Koks santykis tarp tiesioginio ir bendrojo paslaugų veiklos efektyvumo? Kas riboja Industrializacijos plėtrą paslaugų sektoriuje? Kokias fazes pereina paslaugos techninio pertvarkymo išvadoje? Kokios charakteristikos apibūdina paslaugos kokybę vartotojo požiūriu? Ką reiškia techninė paslaugos kokybė? Ką reiškia funkcinė paslaugos kokybė? Kaip susiformuoja patirta kokybė? Kokia sąvoka išreiškia santykį tarp patirtos ir laukiamos kokybės? Kokie veiksniai suformuoja kliento laukiamą kokybę? Ką reiškia "tiesos momentas" paslaugų kokybės kontekste? Išvardinkite kokybės valdymo sistemas. Nurodykite pagrindines paslaugų vartojimo kryptis. Kaip galima pagrįsti priklausomybę tarp paslaugų raidos ir vartojimo struktūros šalies ūkyje? 3 Kokios yra bendrosios paslaugų paklausos augimo prielaidos? Nurodykite tiesioginius veiksnius darančius poveikį paslaugų paklausos augimui. Nurodykite bendrąsias ekonomines paslaugų augimo prielaidas. Išvardinkite socialines demografines paslaugų paklausos augimo prielaidas. Kokie namų ūkio veiklos padaliniai priskiriami tretinei veiklai? Kokią veiklą apima namų ūkio veiklos organizavimas ir koordinavimas ir kaip kinta jos mastai šiuolaikinėje visuomenėje? Kaip veikia namų paklausą paslaugomis išplitęs ilgalaikio naudojimo daiktų vartojimas? Kaip veikia paslaugų paklausą didėjančios šeimos pajamos? Pateikite pavyzdžių kaip valstybės politiniai sprendimai gali įtakoti paslaugų paklausą. Išvardinkite veiksnius skatinančius ir ribojančius paslaugų paklausą namų ūkiuose. Ką reiškia gamybos terciarizavimas? Kaip keičiasi gamybos struktūra gamybos terciarizavimo išdavoje? Kokios priežastys skatina tretinės veiklos plitimą ūkiniuose vienetuose? Kas skatina tretinės veiklos eksternalizavimą (outsourcing)? Kokie veiksniai skatina gamybinių vienetų paklausą paslaugoms? Kokie veiksniai skatina ūkinius vienetus plėtoti vidinę tretinę veiklą? Kokį poveikį paslaugų paklausai turi įmonės dydis, produkto gamybos mastai, įmonės socialinė aplinka? Paaiškinkite, kodėl paslaugų rinkose palyginti reti monopolijos ir monopsonijos atvejai? Kokios kliūtys trukdo laisvajai konkurencijai paslaugų rinkose įsigalėti? Kuo pasireiškia vietinis (lokalinis ) monopolis paslaugų rinkose ir kas jį skatina? Kuo pasireiškia paslaugų rinkos neskaidrumas? Kuo pasireiškia paslaugų rinkos reguliavimas? Koks kainodaros metodas dažniausiai taikomas paslaugose? Išvardinkite paslaugų kainodaros ypatumus. Į ką paprastai orientuojamos paslaugų kainodaros strategijos? Kuo pasireiškia paslaugų kainodaros paradoksas? Kodėl sudėtinga tiksliai įvertinti paslaugų ir materialiųjų prekių substitucijos tendencijas? Kodėl substitucijos tendenciją pabrėžia neoindustrinis požiūris? Kokie faktai prieštarauja neoindustriniam požiūriui? Kuo pasireiškia paslaugų ir materialiųjų prekių komplimentarumas? Paaiškinkite ką reiškia tiesioginis komplimentarumas, vartojimo komplimentarumas ir dinaminis komplimentarumas. Pateikite komplementarumo pavyzdžių. Kokios kliūtys gali trukdyti vartotojo laisvam pasirinkimui tarp prekių ir paslaugų? Kas yra nekomercinės paslaugos? Kuo skiriasi valstybinės ir privačios nekomercinės organizacijos? Su kuo siejamas nekomercinių paslaugų buvimas rinkos ekonomikoje? Kuo pasireiškia informacijos asimetrija paslaugų rinkose? Kaip visuomeninių prekių naudojimas susijęs su paslaugomis. Kaip įvertinama nekomercinių paslaugų apimtis? Kokios nekomercinių paslaugų kitimo tendencijas būdingos išsivysčiusių šalių ekonomikoms? Kokiomis ypatybėmis pasižymi kapitalo investicijos paslaugų sektoriuje? Kokios paslaugų šakos tiesiogiai susijusios su ūkio konjunktūros pokyčiais? Nurodykite paslaugų veiklas, neturinčias tiesioginio ryšio su ūkio konjunktūros pokyčiais? Kuo paaiškinamas investicinio proceso netolygumas paslaugų sektoriuje? Kuo pasireiškią informacinių technologijų poveikis paslaugų veiklai? Kurias paslaugų savybes labiausiai veikia informacinių technologijų taikymas? Kuo skiriasi produkto ir proceso inovacijos ir kuris tipas dominuoja paslaugų sektoriuje? Ką reiškią du paslaugų inovacijų aspektai? Išvardinkite svarbiausias paslaugų užimtumo ypatybes. Kokie rodikliai atskleidžia paslaugų užimtumo poliarizaciją? Kuo paaiškinamas dalinio užimtumo paplitimas paslaugų sektoriuje? Kas sudaro paslaugų įmonės kintamuosius darbo išteklius? Kokie darbuotojų segmentai sudaro paslaugų įmonės branduolį? Kokie veiksniai nulemia paslaugų sektoriaus užimtumo ypatybes? Kuo ypatingas buvo septintasis dešimtmetis išsivysčiusių šalių ekonomikos struktūrai? Kokiomis ypatybėmis pasižymi trečiojo sektoriaus raida besivystančiose šalyse? Kokie neigiami ypatumai būdingi besivystančių šalių trečiojo sektoriaus plėtrai? Kokios Lietuvos paslaugų sektoriaus plėtros perspektyvos?
    Ekonomika, špera(11 puslapių)
    2010-06-11
  • Paslaugų ekonomika (14)

    Paslaugos samprata ir savybės. Pramonės gamybos ir paslaugų skirtumai. Paslaugų sektoriaus ribos ir paslaugų klasifikavimas. Paslaugų rezultato kiekybinė išraiška. Našumo problema paslaugų veikloje. Paslaugos kokybė ir jos valdymas. Paslaugų paklausos susidarymas. Vartotojiškos paslaugos ir jų paklausos veiksniai. Šiuolaikinės gamybos pokyčiai ir paslaugų paklausa. Paslaugų rinkos ypatybės ir kainodara. Substitucija ir komplimentarumas paslaugų rinkoje. Nekomercinės paslaugos ir jų vaidmuo ekonomikoje. Kapitalo investicijos paslaugų sektoriuje. Darbo jėgos panaudojimas paslaugų sektoriuje. Paslaugų ir ekonomikos raida.
    Ekonomika, špera(9 puslapiai)
    2010-06-11
  • Paslaugų ekonomika (3)

    Vadybos ir marketingo specifinės problemos. Rezultato matavimo svarbesnieji rodikliai. Veiklos produktyvumas. Kokybė. Augimo prielaidos. Namų ūkio veiklos padaliniai. Gershuny savitarnos teorija. Nematerialios investicijos. Įmonės sprendimus įtakojantys veiksniai. Inovacijos. Paslaugų raidos kiekybiniai aspektai.
    Ekonomika, špera(6 puslapiai)
    2005-06-13
  • Paslaugų ekonomika (6)

    Paslaugų, materialiųjų prekių bei nekomercinių prekių santykis ekonomikoje. Kapitalo investicijos bei inovacijos paslaugų sferoje. Paslaugų ekonomikos raida. Paslaugos gamyboje. Paslaugų plėtros modeliavimas. Pasaulio paslaugų rinka.
    Ekonomika, špera(8 puslapiai)
    2006-03-24
  • Paslaugų ekonomika (7)

    Paslaugų ekonomikos raidos etapai. Paslaugų vartojimo būdo tendencijos. Paslaugų esmė ir pagrindinės paslaugų savybės. Pagrindinės diskusijos dėl paslaugų sferos. Paslaugos kokybė, jos išmatavimas. Paslaugų vartojimo kryptys. Namų ūkis. Nematerialios (intelektualios) investicijos. Paklausa gamybinėms paslaugoms ir jos didinimo veiksniai. Paslaugų rinka.
    Ekonomika, špera(8 puslapiai)
    2006-04-07
  • Paslaugų ekonomika (8)

    Paslaugų ekonomika. Pagrindinės paslaugų teorijos bei paslaugų veiklos esmė. Trys paslaugų ekonomikos raidos etapai ir jų esmė paslaugų teorijoje. Paslaugų esmė ir pagrindinės paslaugų savybės. Paslaugų klasifikavimas bei jų rezultato pobūdis. Paslaugų klasifikavimas ir jo kriterijai. Paslaugų skirstymas į grupes pagal jų rezultato pobūdį. Paslaugų kokybė ir paslaugų produktas. Bendroji suvokta paslaugų kokybė ir "tiesos momentai" paslaugų teikimo procese. Paslaugų kokybės aspektai, kuriems pirmenybę teikia vartotojas. Diskusijos, kylančios dėl našumo paslaugų sferoje. Du paslaugų produkto našumo matavimo lygmenys. Techninės pažangos įtaka paslaugų našumui. Paslaugų paklausa. Paslaugų vartojimo kryptys. Paklausos paslaugoms didinimo prielaidos veiksniai. Paklausos ir pasiūlos valdymo būdai. Vartotojiškų paslaugų ekonomika. Namų ūkis ir jo funkcijos. Namų ūkio struktūra, siūloma Prancūzijos mokslininkų. Paklausos namų ūkio paslaugoms kitimo tendencijos. Pagrindiniai j. Gersuny teiginiai. Gamybinės paslaugos. Nematerialios investicijos, jų ypatybės bei galimos formos. Tertiarizacija ir jos egzistavimo priežastys. Paklausa gamybinėms paslaugoms ir jos didinimo veiksniai. Paslaugų konkurencijos bei kainodaros ypatumai. Paslaugų rinkos esmė ir joje veikianti konkurencija. Pagrindinės laisvos konkurencijos kliūtys. Paslaugų rinkos reglamentavimo metodai ir koncepcijos. Paslaugų kainodaros ypatumai. Paslaugų ir materialiųjų prekių substitucija ir komplimentarumas, šių reiškinių apraiškos. Paslaugų autonomija. Nekomercinės paslaugos ir priežastys, lemiančios jų atsiradimą. Investicijų į paslaugų verslą ypatybės. Techninės pažangos diegimo paslaugų versle ypatumai. Informacinių technologijų įtaka paslaugoms. Paslaugų inovacijų esmė bei jų ypatybės. Užimtumas paslaugų sektoriuje. J. Gadrey darbo jėgos segmentavimo esmė ir jo paslaugų sektoriuje išskirti segmentai. Pagrindiniai paslaugų užimtumą formuojantys veiksniai. Paslaugų ekonomikos kitimo ypatumai. Trys paslaugų raidos fazės bei joms būdingos savybės. Paslaugų augimo tipai ir jiems būdingos savybės. Paslaugos gamyboje. Paslaugų plėtros modeliavimas. Pirmoji paslaugų plėtros modelių grupė (Fisher-Clark modelis). Antroji paslaugų plėtros modelių grupė (J. Gersuny ir W. Baumol "kaštų ligos" modeliai). Trečioji paslaugų plėtros modelių grupė (augimo modeliai, paremti tarpinės paklausos raida). Ketvirtoji paslaugų plėtros modelių grupė ("kempinės" modelis). Tarptautinė paslaugų rinka. Paslaugų, teikiamų tarptautinėje rinkoje, grupės. Turizmo paslaugų rinka. Inžinerinių paslaugų rinka. Konsultacinių paslaugų rinka. Informacinių paslaugų rinka. Transporto paslaugų rinka. Draudimo ir banko paslaugų rinka. Maitinimo paslaugų rinka. Paslaugų rinkos reguliavimo esmė bei principai.
    Ekonomika, špera(44 puslapiai)
    2006-04-13
  • Paslaugų ekonomika (9)

    Kuo paaiškinama paslaugos apibrėžimų gausa? Kuo skiriasi paslauga nuo tretinės veiklos? Ką reiškia paslaugos heterogeniškumas ir kokios jo priežastys? Suformuluokite paslaugos apibrėžimą. Išvardinkite svarbiausias paslaugos savybes. Kurios iš paslaugų savybių laikomos esminėmis, sisteminėmis ir kodėl? Kokias problemas vadybai ir marketingui sukelia paslaugos neapčiuopiamumas? Nurodykite paslaugų gamybos ir vartojimo vienovės pasekmes vadybai ir marketingui. Su kokia paslaugų savybe siejamas paslaugos kaštų nepastovumas? Kodėl personalo vadyba paslaugų atveju užima išskirtinę vietą? Kokias vadybos problemas sukelia kliento artumas fizine ir geografine prasme? Kuo skiriasi ekonominio proceso logika paslaugų ir materialinių prekių atveju? Kas sudaro paslaugų vadybos ir marketingo kompleksą? Dėl ko diskutuojama nustatant paslaugų sektoriaus ribas? Kuo pasireiškia ribų tarp ūkio sektorių nykimas? Kuo paremtos paprastosios paslaugų klasifikavimo schemos? Kokios klasifikavimo schemos laikomos sudėtingomis? Kuriam Lietuvos ūkio sektoriui priskiriama statyba, viešasis transportas, prekybos įmonių veikla? Kuo pasižymi I paslaugų grupė pagal rezultato pobūdį? Kokios paslaugos priskiriamos II grupei? Kokias rodikliais išreiškiamas I grupės paslaugų rezultatas? Kuo pasižymi mišrieji paslaugų rezultato rodikliai? Kokios priežastys nulemia II, III ir IV grupės paslaugų rezultato skaičiavimo sunkumus? Kas trukdo tiksliai išreikšti paslaugų veiklos našumą? Kurios grupės paslaugos santykinai palankios našumui išreikšti? Ką reiškia tiesioginis paslaugų veiklos efektyvumas? Ką parodo bendrasis paslaugų veiklos efektyvumas? Koks santykis tarp tiesioginio ir bendrojo paslaugų veiklos efektyvumo? Kas riboja industrializacijos plėtrą paslaugų sektoriuje? Kokias fazes pereina paslaugos techninio pertvarkymo išdavoje? Kokios charakteristikos apibūdina paslaugos kokybę vartotojo požiūriu? Ką reiškia techninė paslaugos kokybė? Ką reiškia funkcinės paslaugos kokybė? Kaip susiformuoja patirta kokybė? Kokia sąvoka išreiškia santykį tarp patirtos ir laukiamos kokybės? Kokie veiksniai suformuoja kliento laukiamą kokybę? Ką reiškia "tiesos momentas" paslaugų kokybės kontekste? Išvardinkite kokybės valdymo sistemas. Nurodyti pagrindines paslaugų vartojimo kryptis. Kaip galima pagrįsti priklausomybę tarp paslaugų raidos ir vartojimo struktūros šalies ūkyje? Kokios yra bendrosios paslaugų paklausos augimo prielaidos? Nurodyti tiesioginius veiksnius darančius poveikį paslaugų paklausos augimui. Nurodykite bendrąsias ekonomines paslaugų paklausos augimo prielaidas. Išvardinti socialines demografines paslaugų paklausos augimo prielaidas. Iš ko susideda ekonominis namų ūkio potencialas? Kokie namų ūkio veiklos padaliniai priskiriami tretinei veiklai? Kokią veiklą apima namų ūkio veiklos organizavimas ir koordinavimas ir kaip kinta jos mastai šiuolaikinėje visuomenėje. Kaip veikia namų ūkio paklausą paslaugoms išplitęs ilgalaikio naudojimo daiktų vartojimas? Kaip veikia paslaugų paklausą didėjančios šeimų pajamos? Pateikite pavyzdžių kaip valstybės politiniai sprendimai gali įtakoti paslaugų paklausą. Išvardinti veiksnius skatinančius ir ribojančius paslaugų paklausą namų ūkiuose. Ką reiškia gamybos terciarizavimas? Kaip keičiasi gamybos struktūra gamybos terciarizavimo išdavoje? Kokios priežastys skatina tretinės veiklos plitimą ūkiniuose vienetuose? Kas skatina tretinės veiklos eksternalizavimą (outsourcing)? Kokie veiksniai skatina gamybinių vienetų paklausą paslaugoms? Kokie veiksniai skatina ūkinius vienetus plėtoti vidinę tretinę veiklą? Kokį poveikį paslaugų paklausai turi įmonės dydis, produkto gamybos mastai, įmonės socialinė aplinka? Kodėl paslaugų rinkose palyginti reti monopolijos ir monopsonijos atvejai? Kokios kliūtys trukdo laisvajai konkurencijai paslaugų rinkose įsigalėti? Kuo pasireiškia vietinis monopolis paslaugų rinkose ir kas jį skatina? Kuo pasireiškia paslaugų rinkos neskaidrumas? Kuo pasireiškia paslaugų rinkos reguliavimas? Koks kainodaros metodas dažniausiai taikomas paslaugose? Išvardinti paslaugų kainodaros ypatumus. Į ką paprastai orientuojamos paslaugų kainodaros strategijos? Kuo pasireiškia paslaugų kainodaros paradoksas? Substitucija ir komplimentarumas paslaugų rinkoje. Kodėl sudėtinga tiksliai įvertinti paslaugų ir materialiųjų prekių substitucijos tendencijas? Kokią substitucijos tendenciją pabrėžia neoindustrinis požiūris?Kokie faktai prieštarauja neoindustriniam požiūriui? Kuo pasireiškia paslaugų ir materialiųjų prekių komplimentarumas? Paaiškinkite ką reiškia tiesioginis, vartojimo ir dinaminis komplimentarumas? Pateikite komplimentarumo pavyzdžių? Kokios kliūtys gali trukdyti vartotojo laisvam pasirinkimui tarp prekių ir paslaugų? Nekomercinės paslaugos ir jų vaidmuo ekonomikoje. Kas yra nekomercinės paslaugos? Kuo skiriasi valstybinės ir privačios nekomercinės organizacijos? Su kuo siejamas nekomercinių įmonių paslaugų buvimas rinkos ekonomikoje? Kuo pasireiškia informacijos asimetrija paslaugų rinkose? Kaip visuomeninių prekių naudojimas susijęs su paslaugomis? Kaip įvertinama nekomercinių paslaugų apimtis? Kokios nekomercinių paslaugų kitimo tendencijos būdingos išsivysčiusių šalių ekonomikoms? Kapitalo investicijos paslaugų sektoriuje. Kokiomis ypatybėmis pasižymi kapitalo investicijos paslaugų sektoriuje? Kokios paslaugų šakos tiesiogiai susijusios su ūkio konjunktūros pokyčiais? Nurodykite paslaugų veiklas, neturinčias tiesioginio ryšio su ūkio konjunktūros pokyčiais? Kuo paaiškinamas investicinio proceso netolygumas paslaugų sektoriuje? Kuo pasireiškia informacinių technologijų poveikis paslaugų veiklai? Kurias paslaugų savybes labiausiai paveikia informacinių technologijų taikymas? Kuo skiriasi produkto ir proceso inovacijos ir kuris tipas dominuoja paslaugų sektoriuje? Ką reiškia du paslaugų inovacijų aspektai? Darbo jėgos panaudojimas paslaugų sektoriuje. Išvardinkite svarbiausias paslaugų užimtumo savybes. Kokie rodikliai atskleidžia paslaugų užimtumo poliarizaciją? Kuo paaiškinamas dalinio užimtumo paplitimas paslaugų sektoriuje? Kas sudaro paslaugų įmonės kintamuosius darbo išteklius? Kokie darbuotojų segmentai sudaro paslaugų įmonės branduolį? Kokie veiksniai nulemia paslaugų sektoriaus užimtumo ypatybes? Paslaugos ir ekonomikos raida. Kuo ypatingas buvo 7-asis dešimtmetis išsivysčiusių šalių ekonomikos struktūrai? Apytikriai nurodykite trečiojo sektoriaus dalį išsivysčiusių šalių ekonomikoje. Kokiomis ypatybėmis pasižymi trečiojo sektoriaus raida besivystančiose šalyse? Kokie neigiami ypatumai būdingi besivystančių šalių trečiojo sektoriaus plėtrai? Kokią dalį sudaro paslaugų sektorius Lietuvos ūkio struktūroje? Kokios Lietuvos paslaugų sektoriaus plėtros perspektyvos?
    Ekonomika, špera(15 puslapių)
    2007-01-29
  • Prekyba ir paslaugos

    Veiklos paskirtis ir naudojami ištekliai. Ekonominės veiklos klasifikatorius. Paslaugų ir gamybos sektorių sąsaja. Paslaugų sektoriaus plėtra ir jos priežasčių aiškinimas. Verslo rizika. Įmonės tikslų – pelno gavimo susidarymo šaltiniai. Pelno apibūdinimas. Verslo kūrimo etapai.
    Ekonomika, špera(7 puslapiai)
    2005-10-20
  • Socialinio sektoriaus ekonomika (2)

    Socialinio sektoriaus ekonomikos objektas. Socialinio sektoriaus ekonomikos funkcijos. Socialinio sektoriaus ekonomikos ugdymo veiksniai. Socialinio sektoriaus ekonomikos funkcionavimo principai. Socialinio sektoriaus ekonomikos uždaviniai. Socialinio sektoriaus ekonomikos problemos. Sisteminis socialinio sektoriaus ekonomikos tyrimo metodas. Ekonominė įmonės funkcija. Regioninis užimtumo politikos formavimas kaip mezoekonominis uždavinys. Regioninis gyventojų užimtumo vertinimas. Skurdo mažinimas. Teisingas pajamų paskirstymas. Lietuvos ekonominio augimo perspektyvos. Socialinio-ekonominio vystymosi sisteminė tikslų analizė. Ekonomikos, darbo ir socialinės apsaugos efektyvumas. Stabilaus vystymosi uždaviniai ir kryptys. Stabilaus vystymosi indikatoriai. Ekologiniai indikatoriai. Instituciniai indikatoriai. Socialinio sektoriaus ekonomikos rodikliai.
    Ekonomika, špera(10 puslapių)
    2006-11-13
  • Socialinio sektoriaus organizavimas

    Ekonomika. Poreikiai. Ištekliai. Darbo jėga. Ekonomiškai aktyvūs. Technologija. Socialinė apsauga. Socialinė parama. Socialinė pašalpa. Socialinė politika. Skurdas. Skurdo spąstai. Socialinė atskirtis. Socialinė programa. Rinkos ribotumo priežastys. Gyvenimo lygis. Visuomeninės prekės. "Zuikiavimo" problema. Alternatyvūs kaštai. Gamyba. Darbas. Vartotojo perviršis. Gamintojo perviršis. Rinka. Rinkos efektyvumas. Socialinis mobilumas. Užimti gyventojai. Bedarbiai. Laisvalaikio naudingumo kreivė. Darbo rinka. Darbo santykiai. Darbo ribinių pajamų produktas. Pusiausvyros darbo užmokestis. Monopsonija. Monopolija. Migracinis nedarbas. Struktūrinis nedarbas. Darbo rinkos modelis. Profesinių sąjungų įtaka pasiūlai ir paklausai darbo rinkai. Natūralus nedarbo lygis. Stagfliacija. Infliacija. Rinkos dalyviai, kuriems infliacija nuostolinga. Rinkos dalyviai, kuriems infliacija naudinga. Pusiausvyra pinigų rinkoje. Trumpo laikotarpio Filipso kreivė. Kainų ir atlyginimų pokyčių sąveika. Ekonomikos nuosmukis infliacijos sąlygomis. Ekonominis efektyvumas. Socialinis efektyvumas. Socialinis efektyvumas. VUI programos tikslas. VUI projektų ekonominis efektyvumas. SADM uždaviniai. SADM struktūra. Lietuvos darbo biržos (LDB) tikslai. LDB vykdomos programos. Remiamų darbų programa. Profesinio mokymo programa. Viešųjų darbų programa. Darbo klubų programa. Paslaugų klasifikacija pagal teikėjo statusą. Paslaugų klasifikacija pagal kompensavimą. Socialinės paslaugos plačiuoju požiūriu. Socialinės paslaugos siauresniu požiūriu. Socialinės paslaugos siauruoju požiūriu. Socialinių išskyrimo kriterijai. Socialinių paslaugų vertinimo kriterijai. Teisė į socialines paslaugas. Paslaugų prieinamumo kriterijai. Pagrindinės socialinių paslaugų klientų grupės. Bendruomenės paslaugos. Stacionarios paslaugos. Globos pinigai. Socialinių paslaugų poreikis. Socialinių paslaugų poreikio nustatymo būdai. Draudimo sąvokos. Draudimo rūšys. Lietuvos respublikos draudimo priežiūros komisija. Draudimo tankis, prasiskverbimas, išsiplėtimas. Draudimo problemos Lietuvos respublikoje. Socialinio draudimo rūšys. Ilgalaikės išmokos. Trumpalaikės išmokos. Socialinio draudimo institucijos. Senatvės pensija. Invalidumo pensija. Tripakopė pensijų sistema. VSD įmokų pasiskirstymas.
    Ekonomika, špera(7 puslapiai)
    2007-03-06
  • Statybos ekonomika (2)

    Statybos vaidmuo Europos ūkio sistemoje. Statybos šakos makroekonominiai rodikliai. Statybos rinkos charakteristika. Statybos struktūra. Statybos eksportas. Statybos reglamentavimas Europos sąjungoje. Statybos procesų charakteristika. Statybos procesų valdymo modelis. Projektinių sprendimų optimizavimas. Statybos procesų projektinių sprendimų įvertinimas. Daugiakriteris statybos procesų projektinių sprendimų įvertinimas. Statybos procesų projektinių sprendimų optimizavimas. Investicijų atsipirkimo laiko nustatymas. Dabartinės grynosios vertės nustatymas. Vidinės pelno normos nustatymas. Investicijų rentabilumo indeksų nustatymas. Rinkos įvertinimas imitaciniu modeliavimu. Rizikos įvertinimas keičiant pinigų srautą. Rizikos įvertinimas naudojant diskanto koeficientą. Investicijų efektyvumas ir jo skaičiavimas. Grynosios diskontuotos vertės metodas. Investicijų atsipirkimo vidinės normos skaičiavimo metodas. Kapitalo analizė. Pagrindinio kapitalo susidėvėjimas. Projektinių sprendimų ekonominis efektyvumas. Statybos organizavimo projekto ekonominis efektyvumas. Darbų vykdymo projekto ekonominis efektyvumas. Statybos apimčių žiniaraštis. Darbo, medžiagų sąnaudų statyboje žiniaraščių sudarymas. Medžiagų ir mechanizmų poreikio nustatymas. Statybos objektų (darbų) kainos nustatymas. Sąmatų sudarymas personaliniu kompiuteriu. Grandies sudėties formavimas. Darbo užmokesčio apskaita statyboje. Sąmatų skaičiavimas.
    Ekonomika, špera(16 puslapių)
    2007-04-03
  • Strateginis valdymas (15)

    Prognozavimas ir jo ryšys su strateginiu valdymu (SV). Genetinis ir normatyvinis prognozavimas. Mokslinis ir intuityvus prognozavimas. Prognozavimo objektai ir metodai. Scenarijų analizės metodas. Strateginio valdymo ir strategijos esmė. Strateginiai ir operaciniai sprendimai. Strateginio valdymo stadijos. Strateginis planavimas ir jo ryšys su strateginiu valdymu. Nustatytinė (preskriptyvinė) SV metodologija. Plėtotinė (emerdžentinė) SV metodologija. Strateginės analizės stadija strateginiame valdyme. Aplinkos strateginės analizė sritys. PEST analizė. Svarbiausi sėkmės faktoriai. Penkių jėgų modelis. Rinkos (šakos) gyvenimo ciklo fazės. Konkurentų profiliavimas. Produktų portfelio matrica. Ilgalaikiai konkurenciniai pranašumai. Konkurencijos intensyvumo analizė. Konkurencijos agresyvumo analizė. Rinkos segmentacija. Klientų profiliavimas. Kaštais pagrįsta ir planinė kainodara. Išteklių strateginės analizės sritys. Pridėtoji vertė ir strategija. Vertės grandinė ir vertės sistema. Empirinė kaštų patirties kreivė. Baziniai resursai ir bazinės kompetencijos. SSGG analizė. Žmonių išteklių auditas. Organizacijos kultūrinis voratinklis. Organizacijos kultūros stiliai. Organizacijos kultūros stiliai. Politikos organizacijoje analizė. Strategijos finansavimo šaltiniai. Kapitalo kainos analizė. Strategijos finansinė ekspertizė. Operacijų strateginės analizės sritys. Technologinių pokyčių diskretiškumas. Technologijų auditas. Visuotinės kokybės valdymo sistema. Organizacijos vizija. Organizacijos misija. Organizacijos tikslai. Generalinės strategijos. Atsiskyrimo, susijungimo ir įsigijimo strategijos. Skverbimosi į rinką, rinkos plėtros ir produkto plėtros strategijos. Diversifikacijos ir integracijos strategijos. Alternatyvų vertinimo kriterijai. Alternatyvų pirminis atrinkimas. Loginis strategijos patvirtinimas. Empirinis strategijos patvirtinimas. Strategijos įgyvendinimo programos. Strategijos įgyvendinimo monitoringas ir kontrolė. Organizacijos strategijos ir struktūros ryšys. Organizacijos struktūros tipai. Strateginiai pokyčiai. Strateginių pokyčių valdymo programa. Pasipriešinimas strateginiams pokyčiams.
    Ekonomika, špera(10 puslapių)
    2007-09-20
  • Struktūrinė politika

    Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius. Atskleiskite ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus istorinę raidą Europos Sąjungoje (ES). Klasifikatoriaus gilumas. Ūkio (ir apdirbamosios pramonės) šakinė struktūra sudaroma pagal šiuos ekonominius rodiklius. Ūkio (ir apdirbamosios pramonės) šakos dalies apskaičiavimas. Pagrindinės Lietuvos ūkio šakos. Pagrindinės Lietuvos apdirbamosios pramonės šakos. Ūkio (ir apdirbamosios pramonės) šakinė struktūra, jos sudarymas ir skaičiavimai. Pagrindinių Lietuvos ūkio šakų kitimo tendencijos. Pagrindinių Lietuvos apdirbamosios pramonės šakų kitimo tendencijos. Ūkio proporcijos. Lietuvos apdirbamosios pramonės pagrindinės proporcijos 2002–2006 metų laikotarpiu. Lietuvos žemės ūkio proporcijos kitimo tendencija pastaraisiais metais. Struktūrinių pokyčių skaičiavimo pagrindiniai būdai. Ūkio šakos struktūrinis pokytis. Ūkio struktūrinių pokyčių aritmetinis vidurkis. Ūkio struktūrinių pokyčių kvadratinis vidurkis. Ūkio struktūrinių pokyčių apibendrinantis koeficientas. 3-jų šakų teorijos esmė. Ūkio struktūrinė politika. Pramonės struktūrinė politika. Struktūrinės politikos tipai. Pagrindiniai Lietuvos ūkio (ir pramonės) šakinės struktūros pertvarkymo principai. Ūkio (ir pramonės) šakinės struktūros plėtojimo kriterijai. Gyventojų užimtumo kriterijus. Išteklių poreikio ir jų naudojimo efektyvumo kriterijus. Ūkio (ir pramonės) šakinės struktūros plėtojimo kriterijai. Prioritetų diferenciavimas, jų laipsnio nustatymas ir pagrindimas. Prioritetų skaičiavimo metodas. Struktūrinės politikos formavimo prielaidos. "Eurosklerozės" efektas.
    Ekonomika, špera(8 puslapiai)
    2008-03-26
  • Turto ekonomika ir vertinimas

    Turto apibrėžimas ir klasifikavimas. Kilnojamas turtas. Nekilnojamas turtas. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto esmė. Trumpalaikis turtas sunaudoto ilgalaikio turto vertė. Nematerialusis turtas. Materialusis ilgalaikis turtas. Finansinis turtas. Turtas ir nuosavybė. Įmonės savininkų nuosavybė. Skolintojų nuosavybė. Turto rinka ir jos ypatumai. Efektyvios rinkos kriterijai. Rinkos kintamumas. Turto ir verslo vertinimo sistemos teisinis pagrindas. Europos sąjungos teisės aktų įtaka turto ir verslo vertinimo praktikai. Rinkos vertė. Teisinga vertė. Lietuvos turto ir verslo vertinimo teisinės bazės formavimo raida. Tarptautiniai, europiniai ir nacionaliniai turto vertinimo standartai. Jų ryšys ir taikymas Lietuvos turto vertinimo praktikoje. Turto vertintojų profesinis ugdymas. Turto vertintojų profesinio ugdymo sistemos Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje. Vertintojų profesinis ugdymas ir turto vertinimo daugiapakopės kvalifikacinės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas Lietuvoje. Turto ir verslo vertinimo paslaugų kokybė. Turto ir verslo vertinimo paslaugų kokybės užtikrinimas. Turto ir verslo vertinimo paslaugų kokybės užtikrinimas. Turto vertinimo ginčų sprendimo formos. Teisinė atsakomybė ir profesinės žalos atlyginimo draudimas. Turto vertinimo procesas. Turto vertinimo metodologija. Turto ir verslo vertinimo metodai. Grynosios balansinės vertės metodas. Lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas. Atkuriamosios vertės (kaštų) metodas. Likvidacinės vertės metodas. Kainų už pelną metodas.
    Ekonomika, špera(10 puslapių)
    2005-10-14
  • Verslas (8)

    Verslas Lietuvos ūkio ekonomikos sistemoje. Verslo raida. Verslo aplinka, (artimoji ir tolimoji). Verslo įstatyminė bazė. Ekonominė verslo struktūra. Ekonominiai verslo principai. Ekonomikos tikslai. Verslo esmė ir vaidmuo. Verslo nauda. Verslas ir rizika. Gamybos kaštai. Gamybos išlaidų apskaita. Pagrindinės verslo kliūtys. Verslininko savybės. Verslo kūrimo paskatos. Smulkiojo ir vidutinio verslo privalumai ir trūkumai. Smulkiojo ir vidutinio verslo politika formuojančios institucijos. Tradicinės verslo rūšys. Frančizė. Lizingas. Faktoringas. Verslo steigimo tikslai ir būdai. Verslo plano struktūra. Verslo plano paskirtis.
    Ekonomika, špera(3 puslapiai)
    2007-09-17
  • Verslo ekonomika (12)

    Žymiausias visuotinės kokybės pradininkas, ir jo suformuoti principai. Visuotinės kokybės vadybos samprata ir turinys. Standartų ir VKV sąryšis. Nacionalinio kokybės prizo konkurso tikslas. Tradicinės ir visuotinės kokybės vadybos palyginimas. Inovacija. J. Štumperio 5 vystymosi pokyčiai. Bostono konsultacinės grupės matrica. Pagrindiniai finansavimo šaltiniai trumpalaikiam turtui įsigyti. Lizingo operacijos. Pagrindiniai finansavimo šaltiniai ilgalaikiam turtui įsigyti. Apyvartinių lėšų naudojimas yra įvertinamas keletu rodiklių. Apyvartinis gamybinis kapitalas susideda iš 2-jų dalių. Apyvartinis kapitalas. Pagrindinis kapitalas. Kapitalo apytakos ir apyvartos turinys. Franšizė. Faktoringas. Veiksniai, lemiantys darbo apmokėjimo lygį šalyje. Darbo užmokesčio struktūra. Tarifų sistema. Vienetinė darbo užmokesčio forma. Vienetinės darbo užmokesčio sistemos. Laikinė darbo užmokesčio forma. Laikinės darbo užmokesčio sistemos. Nominalaus ir realaus darbo užmokesčio turinys. Mokesčiai. Apmokestinimo principai. Mokesčių našta. Apmokestinimų instrumentarijus. A.Laferio kreivė. Mokesčių sistema. Verslo rizikos klasifikavimas. Verslo rizikos zonos. Verslo rizikos mažinimo būdai.
    Ekonomika, špera(7 puslapiai)
    2006-06-27
Puslapyje rodyti po